Idėjos nepalaikė nuo pradžių

Laidoje V. Čmilytė-Nielsen teigė pirmalaikių rinkimų idėjos nepalaikiusi nuo pat pradžių.

„Aš sakyčiau, kad iš mūsų, kaip iš koalicijos partnerių pusės, neįvyko nieko, kas būtų netikėta. Liberalų sąjūdis nuo pat pradžių, nuskambėjus Gabrieliaus Landsbergio minčiai, dėl galimo visos politinės sistemos perkrovimo, kurį pasiūlė pradėti nuo pirmalaikių rinkimų, mes sakėme, kad nematome tam poreikio. Ir aš pati sakiau, ir vakar tą patį pakartojau prieš Seimo posėdį, kad nereikėtų vienos problemos spręsti sukeliant kitą ir išprovokuojant tokį visiškai neapibrėžtumo periodą, tuo metu, kai tikrai šalyje ypatingai reikalingas stabilumas, tęstinumas, ypatingai vertinant tai, kokiose aplinkybėse, geopolitinėse aplinkybėse gyvename“, – aiškino ji.

Akivaizdu, kad idėja Seime nesulaukė didelio palaikymo. Pirmalaikiams rinkimams nepritarė ir trečdalis Tėvynės sąjungos frakcijos.

„Šiek tiek iš Tėvynės sąjungos pusės, bent jau iš lyderio pusės, keitėsi retorika per tą laiką. Negaliu pasakyti, kad viską sekiau, bet man tai matėsi. Pradžioje buvo kalbama apie tai, kad tas balsavimas bus kaip ir įpareigojantis frakcijos nariams, vėliau, po dar vieno jų posėdžio, buvo nutarta, kad bus laisvas balsavimas, tai yra, kad frakcijos nariai balsuos pagal savo sąžinę, ne pagal partinį kažkokį nurodymą ir, einant į vakarykštį balsavimą, nebuvo visiškai aišku, kiek skils konservatorių frakcija, bet, kaip matėme, ji skilo gana smarkiai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Visa tai buvo vadinama ir balsavimu dėl pasitikėjimo pačiu partijos lyderiu. Paklausta, kaip pati pašnekovė jaustųsi ir ką darytų, jei būtų G. Landsbergio vietoje, Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio partijos vadovė V. Čmilytė-Nielsen laidoje teigė, kad ji nėra linkusi dalinti patarimus ir vertinimus kitų partijų lyderiams.

„Kiekviena partija, kiekviena politinė bendrovė turi savo tradicijas, savo veikimo principus. Kadangi partijos pirmininkas prieš balsavimą pasakė, kad jis planuojamas laisvas, tai natūralu, kad jis paliko sau manevro erdvę“, – teigė ji.

Gentvilas piktinosi konservatorių pozicija

Eugenijus Gentvilas vienoje iš Delfi TV laidų nevienareikšmiškai piktinosi didžiosios koalicijos partnerės laikysena. Jį piktino tai, kad pirmalaikių rinkimų idėja buvo paskelbta nepasitarus su koalicijos partneriais, esą jie apie tai sužinojo tik iš žiniasklaidos. V. Čmilytė-Nielsen atskleidė, kaip apie pirmalaikių rinkimų idėją sužinojo ji.

„Sužinojau pamačiusi Gabrieliaus Landsbergio spaudos konferenciją. Aš tuo metu buvau Taline, komandiruotėje, ruošiausi eiti į vieną iš susitikimų ryte ir pamačiau Gabrieliaus atsakymus, kuomet jis ir įvardijo, kad pirmalaikiai rinkimai galėtų būti vienu iš sprendimų. Vėliau, tą pačią, tai buvo penktadienis prieš porą savaičių, įvyko koalicijos partnerių prezidiumas ir tuomet tai jau tapo tokia formalizuota idėja, pasiūlymu. Mes savo partijos valdyboje taip pat jį aptarėme ir nutarėme, kad nematome pagrindo tam“, – pasakojo Seimo pirmininkė.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Politologai ir apžvalgininkai vertino patį pasiūlymą, sakydami, kad, greičiausiai, tai yra tiesiog išdava prastų santykių koalicijoje. Dabar koalicija dar labiau skilo, nes mažieji partneriai sakė, kad jie nemato prasmės, Laisvės partija apie idėją taip pat pasisakė nevienareikšmiškai. Tai ar koalicijos de facto nėra?

„Visiškai nesutikčiau su vertinimu, kad pirmalaikiai rinkimai yra kažkaip susiję su santykiais koalicijoje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, šiame kontekste mes kaip tik matome, kad Seimas ir toliau priiminėjo reikšmingus sprendimus bei atlikinėjo svarbius darbus.

„Aš sakyčiau, kad per šias savaites, per pastarąjį mėnesį, buvo padaryta daug darbų Seime, kurie reikalavo kaip tik koalicijos gero sutarimo, nes reikalavo balsų, taip pat konstruktyvaus darbo su opozicija. Aš manyčiau, kad nereikėtų sureikšminti to pasiūlymo, kuris nuskambėjo iš Tėvynės sąjungos ir dėl kurio vakar balsavome, kaip kažkokio tai ženklo koalicijai. Kaip tik, mes, po pirmalaikių rinkimų istorijos užbaigimo Seime, nes vakar Seime baigėsi tas klausimas, mes koalicijoje susitikome, turėjome pasitarimą ir nutarėme toliau tęsti darbus“, – aiškino pašnekovė.

Kokie laukia darbai?

Koalicijos susitikimo metu buvo nutarta, kad atsiras koalicijos taryba, kurios iki šiol nebuvo. Ar viskas pamiršta ir santykiai vėl grįžta į įprastą veikimą?

„Gal ir nebuvo taip viskas išėję iš įprasto veikimo, nepaisant to, kad ta pirmalaikių rinkimų idėja ir, aišku, nuskambėjęs premjerės pamąstymas apie tai, kad, nepasisekus pirmalaikiams rinkimams, ketintų atsistatydinti, sudrebino viską, matyt, bet, kaip ir sakiau prieš tai, darbine prasme, sprendimų Seime prasme, kas man yra svarbiausia – darbas vyko“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

„Kalbant apie tolimesnius santykius koalicijoje ir sprendimus iš vakar, tai vienas iš tokių svarbių dalykų yra tai, kad iš Tėvynės sąjungos kolegų išgirdome, kad dabar bus pas juos grįžta į prezidiumą, tai yra, kalbant apie premjerės likimą ir jos planus artimiausius, tai čia jų yra klausimas ir tikrai jie turėtų jį spręsti savo partijos viduje, savo politinės bendruomenės viduje. Kalbant apie tolimesnius mūsų darbus – taip, koalicijos taryba yra vienas iš tų papildomų, sakykim, formalių tokių pakeitimų, kurie galėtų šiek tiek palengvinti bendradarbiavimą. Iki tol mes susitikdavom, dažniausiai, mano kvietimu ar kartais ir kitų koalicijos partnerių, bet tie susitikimai nebuvo kažkaip formalizuoti. Manau, kad formalizavimas tikrai ne„akenks“, – teigė pašnekovė.

Premjerė buvo teigusi, kad jeigu nepavyks priešlaikinių rinkimų idėja ir Seimas balsuos prieš – po NATO viršūnių susitikimo ji atsistatydins. Po įvykusio balsavimo premjerė jau kalbėjo kiek nuosaikiau, sakydama, kad ji leido sau per daug ir tvirtino, kad partijos prezidiumas spręs, koks bus jos likimas. Kada prezidiumas turėtų pasisakyti ir koks turėtų būti jų pasakymas?

„Koks turėtų būti prezidiumo pasakymas – tikrai nesiimu spręsti ar rekomenduoti. Mes, kaip koalicijos partneriai, tai yra Liberalų sąjūdis, mes esame pasakę, kad esame pasirengę tęsti darbus šioje koalicijoje, bet, vėlgi, tai yra konservatorių prezidiumo apsisprendimas, dėl jų premjerės likimo ir jų ministrų. Mano manymu, tai tikrai šie sprendimai turėtų būti priimti kuo greičiau, kadangi tas neapibrėžtumas – jis naudos neduoda niekam“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš norėčiau eiti pažingsniui. Tai, visų pirma, premjerė turi pasakyti, koks yra sprendimas jų politinės bendruomenės viduje ir jos pačios. Tuomet, jeigu sprendimas bus toks, kad ji lieka, aš nematyčiau priežasčių, reikalauti kažkokio peržaidimo Vyriausybės sudėties“, – tvirtino ji.

V. Čmilytė-Nielsen atskleidė, ar ji nematytų poreikio keisti ministrus.

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen

„Aš nematyčiau poreikio perkrauti šios Vyriausybės. Aš manyčiau, kad dabar, likus pusantrų metų iki eilinių Seimo rinkimų, būtų gerai užtikrinti, kad Vyriausybė dirba toliau, kad priima reikalingus sprendimus, kad tęsia pradėtus darbus ir kaitalioti jos sudėtį, vien dėl pakeitimo – aš prasmės nematau“, – teigė ji.

„Aš dėl Simono Kairio, kaip partijos pirmininkė, abejonių neturiu. Neturiu pagrindo abejoti jo sąžiningumu. Manau, kad jis gali tęsti darbus, kaip Kultūros ministras“, – aiškino pašnekovė.

Ar galime pasidžiaugti E. Gentvilo ir G. Landsbergio taika?

Eugenijus Gentvilas yra nevienareikšmiškai pasakęs, kad jis yra įsižeidęs dėl Gabrieliaus Landsbergio laikysenos ir dėl pasiūlytos pirmalaikių rinkimų idėjos. Ar juos abu dar galima sodinti prie vieno stalo?

„Vakar sėdėjo prie vieno stalo, sėdėjo ir ant palangės Seimo salėje abu, mačiau, vėliau ir prie vieno stalo. Manau, kad šis žodinis karas, šioks toks konfliktas, kuris tikrai buvo tarp Eugenijaus ir Gabrieliaus – jis jau perėjo į kitą etapą, taikesnį. Eugenijus pasakė tai, ką, matyt, ne vienas pagalvojo Seimo narys. Ir aš, kaip sakiau pradžioje, galiu tą patį pakartoti, man rodos, kad mėginimas kažkaip blogai kalbėti apie vieną ar kitą instituciją, visiškai nesvarbu ar tai Seimas, ar Vyriausybė, ar Prezidentūra – jis naudos neduoda niekam. Tai yra, apibendrinti ir sakyti, kad ši institucija prarado pasitikėjimą, mes turime ją perkrauti ir paleisti. Aš tame prasmės, taip valstybiškai žvelgiant, nemačiau ir tą sakiau. Tą sakiau viešai, tą sakiau ir kalbėdama su partneriais“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

„Na, žinote, gal jūs paklauskite dar jų asmeniškai. Mano akimis – taip, jie kalbėjo ir bendrauja pakankamai normaliai. Gal nesakysiu draugiškai, bet kolegiškai“, – teigė pašnekovė.

Tapusi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad požiūrio į Seimą gerinimas yra vienas iš jos raktinių darbų ir sričių. Ar po viso šio politinės sistemos skandalo požiūris į Seimą pagerės?

„Na, pirmiausia, skandalo aš nematau. Pirmalaikių rinkimų idėja yra vieno koalicijos partnerio, didžiojo partnerio pasiūlytas sprendimas. Sprendimas, kuriam didžioji dalis Seimo nepritarė. Kalbant apie požiūrį į Seimą, akivaizdu, kad požiūris į Seimą – jis nulemtas yra kiekvieno Seimo nario veiklos. Nei Seimo pirmininkas, nei pirmininko pavaduotoja, nei valdyba negali iš esmės pakeisti požiūrio į Seimą, jei pastangos nebus visų Seimo narių. Ar šis Seimas yra kažkuo blogesnis už ankstesnius? Aš tikrai taip nemanau ir galiu pasakyti tikrai užtikrintai, kad tiek šiam Seimui, tiek šiai Vyriausybei ir, kalbant apie Seimą, miniu ir poziciją, ir opoziciją, yra tekę neeiliniai iššūkiai. Mes gyvename tokiu laiku, kai viena problema keičia kitą ir jos tikrai yra dramatiškos, ir, manau, kad šiame kontekste dirbame pakankamai gerai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Iki Seimo sesijos pabaigos liko vos kelios savaitės. Kokių sprendimų dar galima tikėtis? Galbūt bus baigtas civilinės sąjungos projektas?

„Aš manyčiau, kad civilinės sąjungos priėmimas projekto nebūtinai bus pavasario sesijoje. Visų pirma dėl to, kad yra registruotos pataisos kelių Seimo narių. Jos, mano žiniomis, dar nėra apsvarstytos, tai, manau, sava eiga eis tas klausimas. Bus Savivaldybių tarybų narių išlaidų reglamentavimas – tai yra vienas iš tokių esminių dalykų, nes mes kalbėjome apie tai, kad jis turėtų būti maksimaliai greitai išspręstas“, – tvirtino Seimo pirmininkė.

Ji taip pat pridūrė, jog tikisi, kad priimti sprendimai padės užtikrinti, kad tokių skandalingų situacijų, problemų ir įtarimų dėl Savivaldybių tarybų veiklos daugiau nepatirsime.

Trečiadienį Seimas ne tik nubalsavo prieš pirmalaikius Seimo rinkimus, bet ir LRT taryba antrą kartą neišrinko savo vadovo. Tai – taip pat neeilinė situacija. V. Čmilytė-Nielsen atskleidė, kaip šią situaciją vertina ji.

„Politikai geriau dabar jau, kad kuo mažiau kištųsi ir komentuotų šią situaciją. Mūsų darbas, ta prasme Seimo darbas buvo siūlyti įstatymus, pakeitimus. Akivaizdu, kad nėra jie tobuli, jeigu yra sudarytos sąlygos, aplinkybės tokioms patinėms, kaip šachmatininkė galiu pasakyti, situacijoms, kuomet nėra sprendimo. Bet čia matyčiau dabar atsakomybę pačios tarybos ieškoti išeities iš to. Žinau, kad gali kilti iniciatyvų iš Seimo koreguoti įstatymą, bet pati vertinu skeptiškai šiame etape, kadangi tai būtų vis tiek politikų kojos įkėlimas į šios probleminės situacijos sprendimą“, – teigė ji.

Anot V. Čmilytė-Nielsen, keisti įstatymų skubėti dabar nereikėtų, nes tai yra kažkiek rizikingas, kol procesas nėra pasibaigęs.

Dar viena institucija be vadovo – Vyriausioji rinkimų komisija. Kas bus Liberalų sąjūdžio kandidatas?

„Aš manyčiau ir tikėčiausi, kad iki pavasario sesijos pabaigos pavyks ir pateikti kandidatą, ir sulaukti kolegų palaikymo. Artimiausiu metu ketinčiau tai ir padaryti, tai yra teikti savo pasiūlymą, bet, žinoma, prieš tai pakalbėsiu su visomis frakcijomis, ką paprastai tokiais atvejais ir darau“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Atskleisti kandidato ji neketina, kol jo nepristatys kolegoms iš Seimo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją