„Man atrodo, kad šioje vietoje inspekcija yra šiek tiek atitrūkusi nuo realybės. Ir ypatingai dabartinėje situacijoje reikėtų ne bausti, ne gąsdinti, ne grasinti, o sudaryti visas įmanomas sąlygas išmokti lietuvių kalbą. Į tai turėtų būti mūsų bendros pastangos orientuotos, o ne į kažkokias sankcijas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai čia inspekcijos politikos aš nesuprantu“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad Valstybinės kalbos inspekcijos raštą dėl valstybinės kalbos reikalavimų taikymo Ukrainos karo pabėgėliams problemos sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži. Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valatka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti pilnavertiškai integruoti.
