„Sakyčiau, paradoksalu, bet krizė ar ši visa istorija, kaip ją pavadinti, nesutrukdė Seimui daryti svarbius darbus. Be kita ko, apsvarstyti ir kai kuriuos tokius aštrius projektus – pavyzdžiui, Civilinės sąjungos įstatymas praėjo svarstymo stadiją“, – penktadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Iš esmės, per pastarąjį mėnesį Seime daug darbų, kurie ir buvo planuoti, buvo padaryta. Ir iki pavasario sesijos pabaigos, žinoma, jų dar laukia“, – parlamento darbą vertino Seimo pirmininkė.
Todėl V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad Seimui teks pratęsti darbus ir po pavasario sesijos pabaigos.
„Birželio 30 d. yra oficiali, formalioji Seimo sesijos pabaiga. Ar bus poreikis ją pratęsti – dabar nesiimčiau vertinti. Visada yra tokia galimybė, susiklosčius tokioms aplinkybėms, jeigu yra neatidėliotini darbai“, – aiškino politikė.
„Kol kas planuojame pabaigti laiku“, – apibendrino ji.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą – TS-LKD pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus. Priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Tokia iniciatyva ir TS-LKD pareiškimai sukėlė nemažai chaoso politinėje sistemoje, mat, vieningos nuomonės dėl naujų rinkimų nebuvo nei konservatorių partijos, nei viso Seimo gretose.
Keletas parlamentarų patikino nepalaikysią G. Landsbergio siūlymo paleisti Seimą ir rengti naujus rinkimus, o konservatorių Naujamiesčio skyrius reikalauja šaukti partijos tarybos posėdį ir, pasak jų, visai valstybei svarbius klausimus spręsti įsiklausius į visos politinės bendruomenės pozicijas.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) įpareigojo parlamento „valstiečius“ palaikyti pirmalaikius Seimo rinkimus. Apie paramą nutarimui kalbėjo socialdemokratai. Tačiau mažieji valdančiosios daugumos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – išliko skeptiški.
Antradienį Seimas nepritarė G. Landsbergio siūlymui dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.
