„Iniciatoriai tikriausiai teigs, kad tai visiškai atsieta nuo asmenybių, bet jei mes pažiūrėtume į to įstatymo esmę, akivaizdu, kad tai labai susieta su konkrečiomis asmenybėmis. Man rodos, kad tai jau ydinga. Neturėtų būti įstatymai pritaikyti konkretiems asmenims“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai, kad (pataisos įsigaliotų – ELTA) nuo kitos kadencijos, nei kiek nesumažina to įspūdžio, kadangi labiausiai tikėtina, jei prezidentas G. Nausėda priims sprendimą kandidatuoti, jis ir bus naujuoju prezidentu. Ir, kaip žinia, šiokia tokia kontroversija dėl jo pasirinkimo negyventi rezidencijoje yra“, – sakė ji.
Todėl V. Čmilytė-Nielsen mano, kad šiuo siūlymu M. Maldeikis bando „įgelti“ prezidentui.
„Aš manau, kad tai yra tiesiog būdas šiek tiek įgelti, o tam įgėlimui galbūt nebūtina įstatymų keisti. Aš vertinčiau, kad tame visame paveiksle Seimo darbo priiminėti įstatymus konkrečiai vieno žmogaus patrolinimui, tai galbūt nėra tinkamas būdas veikti“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo pritarė M. Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Čmilytė-Nielsen EP rinkimų datos pasirinkime neįžvelgia konservatorių ir liberalų sąmokslo
V. Čmilytė-Nielsen, reaguodama į opozicijos kritiką, esą Europos Parlamento (EP) rinkimams siūloma data leis konservatoriams iškovoti daugiau mandatų. Politikė pabrėžia – dėl rinkimų derėjosi visos Europos Sąjungos (ES) šalys, tačiau į Lietuvos prašymą rengti balsavimus gegužę nebuvo atsižvelgta.
„Situacija yra tokia, kad dėl datų Europos Parlamento rinkimų sutaria visos Europos Sąjungos valstybės. Paprastai jie rengiami pirmąją birželio savaitę, šiemet buvo nutarta tarp 6 ir 9 dienos, nebent visos šalys sutartų dėl išimties, bet absoliučiai visos – turi būti konsensusas“, – „Žinių radijui“ trečiadienį komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Ir šį kartą to konsensuso nebuvo, kiek žinau, buvo išsakyta pozicija, pastebėjimas, kad Lietuvoje anksčiau vyksta prezidento rinkimai, kad mums būtų parankiau pakeisti, pakoreguoti datą, bet atsirado valstybių, kurioms toks pakeitimas netiko. Neįvyko Lietuvai naudingas konsensusas ir liko tos datos, kurios paprastai ir būna – birželio pirmąją savaitę. Sąmokslo jokio aš čia nematau“, – aiškino Seimo vadovė.
Ji teigė suprantanti visas politines partijas, kurioms teks įtikinti Lietuvos gyventojus ateiti į dar vienus rinkimus ir balsuoti.
„Taip, laukia rinkimų maratonas, po dviejų turų prezidento rinkimų, po referendumo dar reikės labai kviesti žmones dar kartą ateiti pabalsuoti birželio 9-ąją dieną. Suprantu puikiausiai, kad visoms partijoms dėl to skauda galvą, kaip įtikinti žmones, kad Europos parlamento rinkimai irgi svarbūs“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„O jie bus ypač svarbūs šį kartą, kadangi situacija Europoje yra įtempta ir Europos Parlamento vaidmuo yra didelis“, – pridūrė politikė.
Čmilytė-Nielsen: „laisviečiai“ kaišiodami pagaliukus išlieka dėmesio centre
V. Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad poros „laisviečių“ balsavimas parlamente už biudžeto svarstymo atidėjimą buvo stebinantis sprendimas, tačiau, anot jos, tai gali būti koalicijos partnerių taktika „kaišant pagaliukus“ išlikti dėmesio centre. Vis tik politikė sako, kad kitų metų biudžeto projektui turėtų būti pritarta.
„Seime kartais būna, kad apima emocija ir kas nors paspaudžia mygtuką bei netikėtai persisveria ne į tą pusę (balsavimas – ELTA), į kurią turėtų. Iš to nedaryčiau toli einančių išvadų, tiesiog antradienį ryte posėdžio pradžioje ne vieno iš pozicijos politiko trūko (...) ir opozicija pasinaudoja tuo. Nematau didelės bėdos, nes šįryt Biudžeto ir finansų komitetas ištaisys spragą ir vėl bus grįžta prie tvarkaraščio, kuris buvo numatytas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau terminai bus išlaikyti, o laisviečiai patys turi savo atstovus delegavę į Vyriausybę, ji yra koalicinė, bendra, jie manau ne mažiau negu kitos koalicijos partijos yra suinteresuotos tuo, kad biudžetui būtų pritarta“, – pažymėjo ji.
V. Čmilytė-Nielsen aiškino, kad „laisviečių“ elgesys rodo jų strategiją kitų metų trejiems rinkimams, tačiau išlieka klausimas, ar tokia veiksmai imponuos šalies gyventojams.
„Einame į rinkiminį laikotarpį ir partijos dėliojasi savo strategijas 2024 m. net trejiems rinkimams.
Reikia pripažinti, kad laisviečiai pagaliukus kaišiodami išlieka dėmesio centre, jų tokia taktika turbūt trumpuoju laikotarpiu pasiteisina. Kiek tai imponuos žmonėms, jei tai reikš, kad sustoja svarbūs klausimai ar nepritarta yra biudžetui, čia kitas klausimas“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Visgi manyčiau, kad laisviečiai kažkuriuo momentu sustos“, – tvirtino ji.
Galiausiai liberalė tikino, kad netolimoje ateityje koalicijos taryboje bus kalbama apie svarbiausius rudens sesijos pabaigos klausimus parlamentare.
„Manau, kad netolimoje ateityje turėsime koalicinę tarybą, pasikalbėsime, tai būtų naudinga prieš artimiausius sesijos pabaigos klausimus Seime, tame tarpe ir prieš biudžetą. Pasikalbėsime jau rimtai, be juokų“, – aiškino ji.
Nemano, kad Lietuvos politika Taivano atžvilgiu nenuosekli
Seimo pirmininkė nemato pokyčių Lietuvos politikoje Kinijos ar Taivano atžvilgiu. Be to, pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis elgėsi racionaliai nesusitikdamas su lapkritį Lietuvoje apsilankiusiu Taivano diplomatijos vadovu Josephu Wu.
„Tai visiškai logiška. Jei neturime diplomatinių santykių (su Taivanu – ELTA), tai užsienio reikalų ministrai ir nesusitinka. Kitaip ir būti negali“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
„Tai kas vyko pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje ir atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui aš matau kaip nuoseklų įsipareigojimų laikymąsi“, – teigė ji, primindama savo pačios neseniai vykusį vizitą į Taivaną.
„Parlamentarai, parlamento pirmininkė šiuo atveju turi kur kas daugiau laisvės. Tai ir matome praktikoje“, – teigė ji.
Politikė nesureikšmino ir Lietuvos diplomatijos vadovo pareiškimo apie vykstančius pokalbius su Pekinu dėl dviejų valstybių santykių normalizavimo. V. Čmilytės-Nielsen manymu, to taip pat nereikėtų matyti kaip dešiniųjų valdžios 2020 m. pradėtos Lietuvos užsienio politikos pokyčio.
„Kalba eina apie prekybinius santykius... Jie išlieka, ekonominis bendradarbiavimas yra ir nėra noro jo stabdyti. Manau, kad tai racionali Lietuvos pozicija. Jokio ypatingo pokyčio aš nematau“, – sakė politikė, tikindama, kad Lietuva visada laikėsi vienos Kinijos politikos.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje vėl diskutuota dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui J. Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.
