Už tai, kad R.K.Urbaitis būtų skiriamas į šias pareigas, slaptame balsavime pasisakė 21 parlamentaras, 67 buvo prieš, 13 susilaikė, du biuleteniai rasti sugadinti.
Buvusį KT vadovą į šias pareigas pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė vietoje kadenciją lapkritį baigiančios Elenos Vaitiekienės.
Prisistatydamas Seime R.K.Urbaitis sulaukė kritikos, kaip tuomet jo vadovaujamas Konstitucinis Teismas išsprendė bylą dėl valstybinio sektoriaus darbuotojų, taip pat ir teisėjų, atlyginimų. KT pernai priėmė prieštaringai sutiktą nutarimą, kuriuo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino tarnautojų, politikų, teisėjų algų neproporcingą mažinimą per ekonominę krizę.
Atsakydamas į klausimą, kodėl ėmėsi spręsti bylą, tiesiogiai susijusią su teisėjų algomis, R.K.Urbaitis atsakė, kad Konstitucinis Teismas gali nagrinėti visų teisės aktų atitikimą Konstitucijai.
„Kiekvienas teisės aktas gai būti skundžiamas Konstituciniam Teismui. Jei KT negalėtų nagrinėti kokio nors teisės akto, tai konstitucinė norma neveiktų. Vadinasi, nesant kitos institucijos, kuri galėtų spręsti, Konstitucinis Teismas privalo nagrinėti, nepriklausomai, ar tai liečia KT teisėjus, ar neliečia“, - Seime sakė buvęs KT vadovas.
Pagal įstatymą, prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas teikia po vieną kandidatą į VTEK narius, juos skiria Seimas.
R.K.Urbaitis pastaruosius devynerius metus buvo KT teisėjas, iš jų trejus – šio teismo pirmininkas. Jį KT vadovo pareigose liepą pakeitė Dainius Žalimas.
Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą, VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą.
VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, tiria pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų galimo interesų konflikto, seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir, jei yra pagrįstų duomenų, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, perduoda šią informaciją ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams ir pan.