„Iš tikrųjų turiu pasiūlymų. Negaliu apie juos kalbėti, kadangi yra nevieši, davė man laiko pagalvoti“, – į klausimą, ar yra sulaukęs Lietuvos politikų pasiūlymų žurnalistams penktadienį Prienų rajone vykstančiame pasaulio lietuvių jaunimo susitikime sakė A. Abromavičius.
Jis sakė, kad dėl to, ką veikti toliau apsispręs iki vasaros pabaigos. Pasiūlymų A. Abromavičius sako sulaukęs ir iš Ukrainos politikų.
Vis dėlto iš ministro pareigų Ukrainoje atsistatydinęs lietuvis pripažįsta, kad po pirmojo mėginimo, noras tęsi politinę karjerą sumažėjo, be to, dirbti Lietuvoje būtų sunkiau, nes jaučiasi atitrūkęs nuo vietos aktualijų.
„Lietuvoje negyvenu jau 23 metus ir šiek tiek atitolęs aš esu nuo tos Lietuvos politikos ir pabuvus pirmą kartą politikoje, man tas noras yra šiek tiek sumažėjęs būti politikoje po Ukrainos patirties. Aš vis dėlto 19 metų užsiiminėjau investicijomis ir pusantrų metų buvau politikoje. Dėl to man artimiau širdies yra verslas“, – kalbėjo A. Abromavičius.
Jis paragino politinės karjeros Lietuvoje siekti jaunus žmones, nes būtent jie, pasak A. Abromavičiaus, sugeba greitai reaguoti į pokyčius.
Apie savo atsistatydinimą A. Abromavičiaus pranešė vasario pradžioje, pareikšdamas, kad negali būti „širma korupcijai“, žlugdančiai jo pastangas atgaivinti karo nuniokotos Ukrainos ūkį. Vakarai šį žingsnį įvertino kaip rimtą signalą, kad Kijeve stringa būtinos reformos.
A. Abromavičius: būtina didinti atlyginimus viešojo sektoriaus vadovams
Norint pritraukti profesionalius vadovus į viešąjį sektorių, būtina didinti atlyginimus, įsitikinęs buvęs Ukrainos ekonomikos ministras A. Abromavičius.
„Biurokratų niekada nebūna per mažai, biurokratų visą laiką būna per daug. Dėl to mano kaip žmogaus, jau pajutusio tą politiką, pozicija išlieka visiškai nepakitusi: mažinti biurokratus ir valstybės tarnautojus kuo drastiškiau ir kuo radikaliau. O visiems kitiems – didinti atlyginimus, kad normalūs šviesūs žmonės taip pat turėtų ambicijų valstybiniame lygyje pasiekti kažkokių tai normalių karjeros viršūnių ir padaryti teigiamų darbų šalies labui“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Abromavičius.
„Mes per daug skurdūs, kad mokėtume mažus atlyginimus“
Penktadienį kalbėdamas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime Ukrainos Vyriausybėje dirbęs lietuvis teigė, jog šiuo metu siūlomi atlyginimai per maži, kad į atsakingas pareigas valstybės tarnyboje būtų galima prisivilioti kompetetingų, daug pasiekusių profesionalų.
„Su tokiais atlyginimais, kokius mes siūlome šiuo metu, už ypatingai atsakingas pozicijas, jie yra nepakankami, kad daugelis šviesių žmonių, pasiekusių visiškai neblogų rezultatų valdant ir pasaulines įmones, kad juos mes galėtume suvilioti dirbti valstybei. Dėl to norėčiau, kad tas populizmas nueitų į šalį, kad mes nebijotume sakyti: gerai, mes ministrui mokėsime 10 tūkst. eurų. Bet už tai gausime gerą ministrą ir tikrai jau apie korupciją neis kalbos. Nes kai vadovai pradeda gauti tinkamus atlyginimus, mano nuomone, tada jie pradeda būti suinteresuoti, kad visiems kitiems atlyginimai didėtų. Tai neprasideda, kaip bebūtų gaila, nuo apačios. Tikrai nepadidės pirmiausia atlyginimai stambiai visiems žemiau esantiems valstybės tarnautojams iki to, kol padidinsime atlyginimus vadovams“, – kalbėjo A. Abromavičius.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime Prienų rajone penktadienį dalyvavęs buvęs ministras skaitė pranešimą apie reformas, kurias pavyko įgyvendinti dirbant Ukrainoje bei taip pat pabrėžė pasiekimus mažinant valdininkų skaičių bei keliant atlyginimus aukščiausio lygio vadovams.
„Mano šūkis buvo, kad mes per daug skurdūs, kad mokėtumėte mažus atlyginimus“, – kalbėjo buvęs Ukrainos ministras.
Jis pasakojo drastiškai sumažinęs žmonių skaičių pavaldžiose įstaigose Ukrainoje, pradėdamas nuo tų, kurie nebuvo pasirengę eiti koja kojon su reformomis.
„Drastiškai mažindamas žmonių kiekį tikėjau, kad vienas sumažintas biurokratas sukuria dvi darbo vietas privačiame sektoriuje“, – kalbėjo A. Abromavičius.
Sumažinęs darbuotojų skaičių viešajame sektoriuje, jis ėmėsi to, ką rekomenduoja ir Lietuvai: padvigubino likusiųjų valdininkų atlyginimus.
„Kai žmonės pamatė pirmą lapelį su atlyginimu, daugelis buvo labai nustebę, atėjo pas mane, sako – gal mes galime dar sumažinti darbuotojų...“ – prisiminė buvęs Ukrainos ministras.
Neįvertiname to, ko pasiekė Lietuva
A. Abromavičius taip pat pabrėžė, kad neturėdami progos pažvelgti į save iš šono, lietuviai neįvertina šalies pasiekimų.
„Būdamas pilietis aš visiškai neįvertinau to, ką pasiekė Lietuva“, – pripažino jis.
A. Abromavičiaus teigimu, Lietuvos privalumas – jauni, pokyčių nebijantys politikai, didelis dėmesys skiriamas technologijoms. Jis taip pat pastebėjo, kad, skirtingai nei Ukrainoje, kur veši korupcija, Lietuvoje ši problema nėra didelė, tačiau pabrėžė būtinybę kovoti su korupcija.
„Lietuvoje yra tokių korupcinių vietelių, bet tokios didelio mastelio korupcijos vis dėlto nėra. Aišku, lietuviai visą laiką krepšinyje norime užimti tik pirmą vietą, kad atlyginimai kiltų tik dvigubai ir kad korupcijos nebūtų kaip jos nėra Suomijoje ir Švedijoje. Bet mes judame teigiama linkme – aš korupcijos pačia didžiausia Lietuvos problema tikrai nepavadinčiau. Yra atskiros valstybinės įmonės, yra kažkokios tai agentūros nelabai reformuotos – ten galima kažką patvarkyti. Bet emigracija žinoma išlieka viena iš svarbiausių (problemų)“, – įsitikinęs jis.
„Aš iš tiesų didžiuojuosi Lietuvos pasiekimais, manau, kad esame teigiamame kelyje“, – pridūrė A. Abromavičius.
Dėl patirto spaudimo atsistatydinęs buvęs Ukrainos ministras stebėjosi, kad jį stabdė ir spaudimą priimti konkrečius asmenis į valstybines įmones dažnai darė būtent tie asmenys, kurie jį pasikvietė vykdyti reformų.
„Jeigu būčiau likęs, paklusęs nurodymams, kurie prieštarauja pareikštiesiems Maidano principams, būčiau nusižengęs ir prieš savo paties principus, vertybes, etikos standartus. Būčiau diskreditavęs save, savo komandą, visus užsieniečius vyriausybėje, visus reformatorius. Galbūt būčiau diskreditavęs Lietuvą. Ir būčiau atėmęs viltį iš Ukrainos žmonių, kurie tikėjosi, kad nauji žmonės vyriausybėje ir valdžioje gali paskatinti pokyčius šalyje“, – kalbėjo jis.
Apie savo atsistatydinimą A. Abromavičiaus pranešė vasario pradžioje, pareikšdamas, kad negali būti „širma korupcijai“, žlugdančiai jo pastangas atgaivinti karo nuniokotos Ukrainos ūkį. Vakarai šį žingsnį įvertino kaip rimtą signalą, kad Kijeve stringa būtinos reformos.