Karo Ukrainoje metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo pajėgoms ne šturmuoti „Azovstal“ gamyklos, bet ją apsiausti, ir neleisti niekam išeiti.
Buvusio kariuomenės vado vertinimu, tai yra nelabai didelis taktikos pasikeitimas.
„Tas, kas vyksta ant žemės parodė, kad pirmas rusų etapas žlugo. Pajėgų atsitraukimas nuo pagrindinių tikslų, pergrupavimas, kaip matome, irgi nedavė jokio rezultato.
O, kai kalbame apie „Azovstal“, tai yra labai rimta fortifikacija gynybai. Manau, kad paimti „Azovstal“ gynėjus, kurių šiuo metu yra apie du tūkstančius, šansų yra mažai. Todėl panaudota viduramžių taktika, tai yra apsuptis, apgultis ir bandymas marinti“, – specialiai LNK „Žinių“ laidai dėstė V. Tutkus.
Jo nuomone, vienintelė galimybė, kada „Azovstal“ gynėjai galėtų pasiduoti, yra ne dėl savo gyvybių, o siekiant išgelbėti civilius, kurie šiuo metu yra užblokuoti kartu su kariais.
Laidos pašnekovas nesiėmė vertinti, kiek „Azovstal'io“ gynėjai pajėgs atsilaikyti.
„Juk prognozavo savaitę, o dabar jau praėjo du mėnesiai. Dabar kiekvieną dieną girdime pareiškimus, kad ginamės paskutines dienas, paskutines valandas, tačiau man susidarė įspūdis, kad jie pasiduoti neplanuoja. Kiek dar ginsis Mariupolis, sunku pasakyti“, – teigė V. Tutkus.
Putinas ruošia tautą pergalei?
Buvęs Lietuvos karuomenės vadas iš Rusijos prezidento pokalbio su gynybos ministru Sergejumi Šoigu susidarė įspūdį, kad V. Putinas ruošia savo tautą pergalei.
„Nes jau pasveikino su Mariupolio paėmimu. Tačiau kariškai man neaišku, kaip galima sveikinti su miesto kontrole, jeigu jis (dalis miesto) nekontroliuojamas“, – sakė V. Tutkus.
„Mes žinome, kad pradinė Rusijos ginkluotė buvo arti 200 tūkst., šiandien gauname informaciją iš Ukrainos pusės, kad virš 20 tūkst. yra nukautų, – aš kalbu tik apie personalą. Aš jau nekalbu apie karinę techniką, kurios irgi sunaikinta tūkstančiai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad prie vieno nukauto, yra penki-šeši sužeisti.
Grubiai tariant, galime spėti, kad iš pradinės ginkluotės arti šimto tūkstančio yra nekovingi“, – kalbėjo V. Tutkus.
Pasak jo, tai reiškia, kad jiems reikia atstatyti kovingumą.
„O iš kur jie jį atstatys, kol kas man nelabai aišku“, – sakė V. Tutkus.
Kare Rusijos pusėje kaunasi ir samdinių iš Libijos ir Sirijos. Buvusio kariuomenės vado vertinimu, jie vargiai gali ką nors pakeisti.
„Kiek aš girdėjau, jų skaičius siekia apie 20 tūkstančių, kas „pagados“ nedaro“, – kalbėjo V. Tutkus.
Reikėtų rimtesnės oro gynybos
Tuo metu Lietuva nori daugiau NATO karių čia ir didesnės oro, priešraketinės gynybos.
„NATO karių skaičius pats savaime yra svarbus atgrasymo faktorius (…). O, kada kalbame apie oro gynybą, tai niekam nėra paslaptis, kad rimtos oro gynybos Lietuva šiandien neturi.
Mes turime sausumos pajėgų ir objektų priedangą iš oro. Tai yra „Javelin'ai“, „Stinger'iai“, tačiau, kada kalbame apie rimtą oro gynybą, tai yra vidutinio, ilgo nuotolio raketos, mes tokių neturime“, – aiškino V. Tutkus.
Pasak pašnekovo, jų įsigyti reikės ir laiko, ir pinigų.
„Šiandien kalbėkime net apie tą patį terminalą, naftos gamyklą, mes turime objektų, kuriuos jau dabar reikia dengti. Tokios gynybos priemonių atsiradimas būtų labai sveikintinas“, – aiškino V. Tutkus.
Buvęs kariuomenės vadas mano, kad tokių priemonių atsiradimas Lietuvoje yra įmanomas.
„Jeigu kalbėtume apie ilgo nuotolio raketas, plius gi yra priešlėktuvinės gynybos priemonės ir laivuose, ne tik ant žemės, tai, kitaip sakant, atėjus rimtai krizei, aš neabejoju, kad NATO tokias pajėgas suteiktų. Tačiau prevenciškai Lietuvoje turėti tokias priemones, manau, kad būtų tikslinga“, – sakė V. Tutkus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
