Pagrindinė kritikos mintis, kad Lietuva daug reikalauja iš sąjungininkų, bet jei pati atliktų darbus, galėtų smarkiai atgrasyti rusus.
„Jūs norite, kad vokiečiai atvyktų su brigada, kai patys turite kokių 12 brigadų“, – Seime kalbėjo buvęs amerikiečių pajėgų Europoje vadas B. Hodgesas.
Jis kritikavo, kad Lietuva neišnaudoja kariuomenės rezervo ir kad tarnybą atlikę kariai nekviečiami atnaujinti žinių. Nors kariuomenė ginklais smarkiai keičiasi.
„Generolo B. Hodgeso žodžiai yra tokie, kad jis teisybę pasakė, tik dalis yra panaudojama“, – LNK žinioms sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Nuolatinę Lietuvos kariuomenę sudaro apie 20 tūkst. karių. Rezervas yra dviejų rūšių: parengtasis – daugiau nei 100 tūkst. karių, bet pagrindinis yra aktyvusis rezervas – tai daugiau nei 27 tūkst. karių, tarnavusių per paskutinius dešimt metų.
„Jei pritrūktų aktyvaus rezervo, tada pereinama prie parengtojo“, – LNK žinioms kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Anot B. Hodgeso, darbas su rezervu svarbus, kad netektų eiti kariauti. Kuo daugiau gynybai parengtų karių – tuo didesnis atgrasymas.
„Optimalus modelis būtų toks, kad visi rezervistai, įskaitant ir neaktyvųjį ir aktyvųjį, būtų suskirstyti į organizuotus rezervo vienetus. Ir kad jie visi išklausytų mokymus.
Šiandienos situacijoje reikia daryti revoliucijas, ne evoliucijas“, – kalbėjo V. Malinionis.
Nuo pernai į kelių savaičių mokymus kviečiama 2600 karių iš aktyviojo rezervo. Anksčiau kviesta per pusę mažiau.
„Tą skaičių planuojame dar dvigubinti, jeigu bus vykdoma ir šauktinių reforma. Tad turėtų padidėti iki 5 tūkst. per metus, tas planas yra iki 2030 metų“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pritarė, kad rezervo skaičiai turi būti didesni, bet tam reikia pasirengti. Anot jo, reikia turėti ne tik gerą valią, bet ir personalo.
Buvęs amerikiečių pajėgų Europoje vadas B. Hodgesas kritikavo, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina ginkluotės – perka ją skirtingą.
„Ar Lietuva sąveikauja su Latvija, Estija? Turiu omenyje – trys šalys negali sau leisti turėti skirtingos ginkluotės“, – kalbėjo B. Hodgesas.
„Jeigu kas nors mums atsitiktų, tai nei lenkai, artimiausi kaimynai, negalėtų mūsų paremti logistika, amunicija, nei latviai, nei estai. Nei remontu negalėtų paremti“, – kalbėjo V. Malinionis.
Anot krašto apsaugos ministro A. Anušausko, Baltijos šalys ir lenkai perka vienodą prieštankinę ginkluotę, dalį ir amunicijos.
„To nevertinu kaip kritikos. Jis kėlė klausimus, į kuriuos pats neturėjo atsakymo“, – tikino A. Anušauskas.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, jog NATO šalių yra per 30.
„O kolektyvinė gynyba yra NATO kolektyvinė gynyba. Ir jai yra įsipareigojusios visos 30 valstybių“, – sakė jis.
B. Hodgesas taip pat sakė negalintis suvokti, kaip dešimtmečius nesugebama užbaigti projekto „Rail Baltica“.
„Man tai yra neįtikėtina. Mums reikia gebėjimo judėti greitai – iš Vokietijos, Lenkijos į Baltijos šalis. Vien galimybė greitai judėti yra dalis atgrasymo. Tai lygiai taip pat svarbu kaip naujos ginkluotės pirkimas“, – tikino jis.
„Rail Baltica“ pradėta vos įstojus į ES, kitais metais bus jau 20 metų. O projektui gali prireikti dar beveik 10 metų.
„Galutinė data, iki kurios turi visiškai funkcionuoti visa „Rail Baltica“, per visas Baltijos šalis yra 2030 metai“, – LNK žinioms sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šalia jos planuojamos specialios stotys karinei technikai. Planuota tokia ir Kazlų Rūdoje.
„Mums tai buvo svarbu, nes karinis terminalas turėjo atsirasti miškingoje teritorijoje ir jį dar reikėjo prijungti prie miesto ar aplinkkelio sprendimu“, – kalbėjo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Karinis terminalas Kazlų Rūdoje jau nebėra planuojamas.
„Šiandien mums reikia, kad pajėgos pasiektų Kauną, kad iš ten galės keliauti ir keliais, ir kitaip“, – kalbėjo V. Rupšys.
B. Hodgesas – jau ne pirmas įtakingas Lietuvos gynybos planuotojų kritikas iš Vakarų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
