Pilietinių laisvių komitete, Lietuvos europarlamentarės žodžiais, ypatingi žmonės yra iš kairės pusės.
„Ten, kaip kartais man atrodo, paraleliniame pasaulyje gyvena“, – LNK žinioms sakė konservatorė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Anot jos, jų požiūrio nepakeitė nei Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, nei „Wagner“ grupuotė Baltarusijoje.
„Čia mes turime atidaryti vartus ir įsileisti visus, net ir tuos, kurie stumiami tyčia per sieną“, – apie komiteto poziciją sakė R. Juknevičienė.
Pilietinių laisvių komitetas diskutavo apie Lietuvos ir Latvijos apgręžiamus neteisėtus migrantus. Nors ir ne į temą, pora europarlamentarų pradėjo reikšti susirūpinimą, kad Lietuva prieglobsčio nesuteikė baltarusei Olgai Karač. Lietuva ją pripažino grėsme nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusija.
Socialistų ir demokratų frakcijos vardu kalbėjęs vokietis Dietmaras Kosteris (Dietmar Koster) teigė esantis netgi giliai susirūpinęs.
„Man akivaizdu, kad ji tiesiog yra žmogaus teisių gynėja ir jūsų šalis privalo suteikti jai prieglobstį“, – teigė jis.
Taip pat šis europarlamentaras iš Vokietijos susirūpino ir dėl daugiau nei tūkstančio kitų baltarusių, kuriuos Lietuva pripažino grėsme.
„Ji yra siejama su Rusijos žvalgyba, bet nepaisant to, kad prieglobstis jai nesuteikiamas, leidžiama Lietuvoje likti“, – šalies poziciją minėtame susitikime dėstė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Vokietis D. Kosteris – ne vienintelis, kuris Briuselyje susirūpinęs dėl aktyvistės O. Karač.
„Man viskas kaip ir sustojo į savo vietas, kai išgirdau šitą veikėją“, – LNK žinioms kalbėjo konservatorė, europarlamentarė R. Juknevičienė.
Kairiąją airę Clare Daly Ukrainos saugumas yra įtraukęs į Rusijos propagandistų sąrašą. Bet ją įsidėmėję ir Lietuvos politikai.
„Jie buvo kartu su Tatjana Ždanoka, žinoma Kremliaus, net sakyčiau aš, agente EP, kuri buvo išrinkta Latvijoje. Jie čia buvo Algirdo Paleckio atvažiavę ginti į Lietuvą, ir net ne kartą“, – teigė R. Juknevičienė.
Už šnipinėjimą nuteisto A. Paleckio palaikytojas Kazimieras Juraitis šį faktą užfiksavęs ir vaizdo įraše.
„Jeigu ji bus išsiųsta į Baltarusiją, kur buvo apkaltinta terorizmu dėl antikarinės veiklos, jai gali būti paskirta mirties bausmė. O Lietuva teigia, kad ji kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Rimtai?“ – apie O. Karač likimą aiškinosi europarlamentarė iš Airijos C. Daly.
Atsakydamas į šį klausimą vidaus reikalų viceministras A. Ambramavičius pakartojo – O. Karač Lietuvoje lieka gyventi humanitariniu pagrindu.
„Man tik įdomu, kokiu būdu ta ponia C. Daly gavo informaciją. Ar čia pati O. Karač su jais susisiekė – būtent su tokiais žmonėmis, A. Paleckio gynėjais. Ar čia kokios Baltarusijos ar Rusijos ambasados“, – kylančius klausimus LNK žinioms vardijo europarlamentarė R. Juknevičienė.
Kiti europarlamentarai dar susirūpinę, kad sienos saugojimas neturi trukdyti migrantų teisei į prieglobstį. O jeigu tai sprendžia pasieniečiai, esą tai yra tarptautinės teisės pažeidimas. Ir kreipėsi į Europos Komisijos (EK) atstovę.
„Kaip vertinate naujas taisykles, kada pradėsite pažeidimo procedūrą, jeigu paaiškės, kad tai yra pažeidimas“, – klausė europarlamentarė iš Nyderlandų Tineke Strik.
Lietuvą ir Latviją šiuo klausimu EK atstovė iš dalies užstojo.
„Šią situaciją lemia priešiški Baltarusijos ir Rusijos režimai. Štai kokia ten situacija“, – teigė EK Migracijos direktorato generalinė direktorė Monique Pariat.
Ir kartu pabrėžė, jog EK atidžiai stebi situaciją prie Lietuvos ir Latvijos sienų, nes šiemet bandymų kirsti sieną neteisėtai išaugo kelis kartus.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
