„Mokytojų keliami reikalavimai yra normalūs. (...) Mes matome realią situaciją švietimo sistemoje. Mes turime kalbėti ir apie švietimo paslaugų kokybę, ir apie nesibaigiančias reformas, kurioms nepasiruošta ir mokytojai iki šiol neturi parengtų vadovėlių. Turime kalbėti ir apie tai, kad mokyklos iš tikrųjų tampa nebeprieinamos“, – penktadienį po susitikimo su švietimo profesinėmis sąjungomis Eltai teigė V. Blinkevičiūtė.
„Tokios tai nuotaikos – profsąjungos neketina niekur trauktis, jeigu nepavyks rasti susitarimo ir pritarimo jų keliamiems dalykams“, – pedagogų bendruomenėje tvyrančiomis nuotaikomis dalijosi LSDP lyderė.
Kartu su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis aptarusi pedagogams kylančias problemas, V. Blinkevičiūtė teigia įsitikinusi, kad Vyriausybė netęsi savo pažadų. Tačiau, pabrėžė ji, blogiausia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ėmė klausytis darbuotojų tik tada, kai buvo pagrasinta streiku.
„Dar kartą įsitikinau, kad šioji Vyriausybė nevykdo savo Vyriausybės programos, kur buvo išsikėlusi kilnią misiją – švietimo srityje sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas kiekvienam. Tiesą pasakius, švietimo srities profesinių sąjungų nariai dar kartą išsakė, kad iki kol jie nepasakė, kad streikas bus kraštutinė priemonė, kadangi nevyksta dialogas, nevykdomas susitarimas, nepakankamas atlyginimas, trūksta mokytojų, per didelės klasės – jie iki tol tiesiog nebuvo girdimi“, – dėstė Europos Parlamente dirbanti politikė.
Todėl V. Blinkevičiūtė ragina ministeriją rasti tinkamą kontaktą su pedagogais ir jį išlaikyti.
„To nuolatinio dialogo reikia tiesiog kaip oro, kaip vandens – tam, kad galėtume normaliai gyventi savo valstybėje, kad tas jaunas žmogus, besimokydamas mokyklos suole, suprastų, kad yra didžiulis rūpestis tais jaunais žmonėmis“, – akcentavo ji.
Ir nors kitaip nei dalis parlamento opozicijoje dirbančių partijų, LSDP dar negrasina pasitraukti iš susitarimo dėl švietimo politikos, V. Blinkevičiūtė mano, kad peržiūrėti dokumentą ir jį koreguoti – būtina.
„Mes tikrai darysime peržiūrą politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos, nes, pirmiausiai, tas susitarimas nėra tinkamai įgyvendinamas. Antra – reikalingos tam tikros korekcijos. Jis turi būti aptartas ir su profesinėmis sąjungomis, ir su švietimo bendruomene“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
„Raginu Vyriausybė tvirtai laikytis partijų pasirašytame susitarime nustatytų terminų – kad jau 2024 m. tiek mokytojams, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojams būtų mokamas atlyginamas, sudarantis 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
ŠMSM tęsia diskusijas ir susitikimus su profsąjungomis, bandant atrasti pedagogus tenkinantį kompromisą. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad Ministrų kabinetas laikosi parlamentinių partijų susitarime numatytų planų kelti atlyginimus. O numatytas tikslas padidinti algas iki 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, prognozuoja ji, bus pasiektas kitų metų rugsėjį.
