„Yra neatleistina, kad valstybėje neturime vieningo tarpinstitucinio plano, kuris padėtų užkirsti kelią gaisrams ir išgelbėti žmonių gyvybes, akivaizdu, kad gaisrų prevencija nėra vien ugniagesių atsakomybė ir darbas. Iš tų situacijų matome, kad nelaimių priežastys yra gerokai gilesnės, tai ne tik netvarkingos elektros instaliacijos ar krosnys, mes matome problemas su alkoholio vartojimu, socialinių įgūdžių stoka“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė A. Bilotaitė.
„Aš inicijuosiu, kad VRM ims koordinuoti bendradarbiavimą ir privalo mūsų valstybėje atsirasti bendras tarpinstitucinis planas. Mūsų tikslas – nulis žuvusiųjų gaisruose, nes kiekvienas žuvęs žmogus yra netoleruotina“, – teigė ministrė.
Po keturių žmonių, iš jų – trijų vaikų, žūties gaisre Anykščių rajone šią savaitę Vidaus reikalų ministerija penktadienį surengė pasitarimą dėl bendros gaisrų prevencijos programos su Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Savivaldybių asociacijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovais.
Po jo surengtoje spaudos konferencijoje A. Bilotaitė sakė, kad „bendram tikslui pasiekti reikalingas bendras susitelkimas, bendras ir aiškus algoritmas, kas už ką atsakingas ir kaip veikiame tokiose situacijose“.
Anot jos, vienas iš galimų veiksmų siekiant šiuo metu užkirsti kelią pražūtingiems atvejams – socialinės rizikos šeimų vaikams padalinti autonominius dūmų detektorius, kuriuos jie galėtų pasidėti prie lovos.
„Būtų labai svarbu, kad socialiniai darbuotojai ar pedagogai galėtų autonominius dūmų detektorius padalinti vaikams, senoliams, ir kiekvienas vaikas, kuris gyvena sudėtingesnėje situacijoje, rizikos šeimoje, galėtų tokį detektorių pasidėti prie lovos, ir galbūt tai jam išgelbėtų gyvybę“, – sakė ministrė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Saulius Greičius sakė, kad 40 proc. tų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, kyla dėl rūkymo lovoje.
„Kita pakankamai didelė dalis žūčių yra susijusi su neatsargiu žmogaus elgesiu, tai dažniausiai greta krosnies sukrautos degios medžiagos, malkos, neuždarytos krosnies durelės, krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimai“, – sakė S. Greičius.
PAGD vadovas teigė, jog „tikrai ne visi žmonės turi saugius gyvenimo įgūdžius“, o žuvusiojo gaisre portretas nesikeičia jau daugelį metų – dažniausiai tai kaimo, miestelio gyventojas, vyresnio amžiaus vyras, gyvenantis atskirame būste ir, „kaip taisyklė, turintis žalingus, nesaugius įpročius, kurie susiję su neatsakingu rūkymu ir neatsakingu alkoholio vartojimu“.
„Kaip taisyklė, tai turintys mažas pajamas žmonės, dažniausiai socialiai išlaikomi, ir visa tai, kas išvardyta, lemia žemą saugos kultūrą“, – sakė S. Greičius.
PAGD pareigūnai 2019 metais prevenciškai lankėsi daugiau nei 100 tūkst. namų ūkių, konsultavo gyventojus, įrengė ir tikrino dūmų detektorių kokybę, tačiau dėl pandemijos pernai aplankyta tik 9 tūkst. namų ūkių.