„Situacija yra įtempta. Tai yra siejama su tuo, kad vyksta tam tikri veiksmai iš Baltarusijos pusės. Matome aktyvius dezinformacijos ir propagandos veiksmus. Norėčiau padėkoti mūsų žiniasklaidai už didžiulį darbą demaskuojant ir atskleidžiant Baltarusijos organizuojamą dezinformaciją“, - teigė A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, situacija su neteisėtos migracijos skaičiais atrodo stabilizuojasi.
„Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą šią savaitę buvo įleisti devyni asmenys. Šiandien savo noru išvyksta iš Lietuvos keturi asmenys“, - teigė A. Bilotaitė.
Asmenys apgręžti 1500 kartų. Kai kurie jų gali būti apgręžti ne vieną kartą.
„Analizuojant tam tikrų šalių, iš kurių neteisėta migracija vyksta, socialinius tinklus, mes matome naują tendenciją, kad yra siunčiama aiški žinia, kad siūloma nesirinkti šito kelio, kadangi jis yra sudėtingas, kad yra sudėtingos sąlygos. Siūloma pasirinkti kitas kryptis“, - teigė A. Bilotaitė.
Lietuva didina pajėgų budrumą
Pasak ministrės, reaguojant į provokacijas iš Baltarusijos pusės, Lietuva stiprina savo pajėgas, didina budrumą.
„Esame pasiruošę bet kokioms provokacijoms. Yra įkurtas Jungtinis situacijų centras, kuriame dirba visos teisėsaugos ir kitos institucijos, kurios yra reikalingos šiame procese, valdant šią migracijos krizę. Yra gaunama informacija, šitas centras dirba 24 val. per parą, atitinkamai teikia reikiamą informaciją ir siūlo galimus sprendimus“, - teigė A. Bilotaitė.
Ministrė informavo, kad dvigubinami mobilių komandų pajėgumai.
„Dabar mūsų pajėgumai yra tokie, kad per dieną bus galima apklausti apie tris šimtus žmonių. Tai reiškia, kad mes turėtume iki rugsėjo mėnesio apklausti, pakalbinti ir suteikti visą informaciją visiems neteisėtiems migrantams“, - kalbėjo A. Bilotaitė.
Trečiadienį įvyko Europos Sąjungos Vidaus reikalų ministrų Taryba. Pasak ministrės, joje visi išsakė aiškią poziciją, kad yra netoleruojama tai, kas daroma iš Baltarusijos pusės.
„Lietuva kėlė tris esminius dalykus: vienas dalykas yra dėl fizinio barjero finansavimo. Nors Lietuva jau yra priėmusi sprendimą statyti fizinį barjerą, ir tai daryti savo biudžeto lėšomis, bet šis klausimas yra keliamas europiniu lygmeniu, nes ši siena yra išorinė ES siena. Tam, kad būtų užtikrinta šios sienos apsauga, mums reikalinga finansinė pagalba finansuojant fizinio barjero statybą“, - sakė A. Bilotaitė.
Ministrės vertinimu, yra realu, kad Lietuva pasieks, kad europiniu lygmeniu bus priimtas sprendimas, ir šalis galės tikėtis finansavimo fizinio barjero statybai.
„Kitas svarbus dalykas, kuris buvo keliamas, kad mūsų ES teisinė sistema, kuri reguliuoja migracijos procesus, yra neatitinkanti šiandienos aktualijų. Kai vyksta hibridinė ataka, šalys narės tokioje sudėtingoje situacijoje jaučiasi, kad bijo priimti sprendimus, ginančius šalių ir visos ES saugumą, nes gali sulaukti sankcijų arba pasekmių. Visos šalys tą supranta, kad pokyčiai yra reikalingi, kad šalims narėms ir ES turi būti sudarytos sąlygos gintis, priimti sprendimus. Negali būti taip, kad neteisėtos migracijos procesai būtų naudojami tam tikrų šalių interesams arba kaip hibridinės atakos įrankis“, - kalbėjo A. Bilotaitė.
Sukritikavo buvusią valdžią
Ministrė pripažino, kad migracijos krizė nebuvo netikėtas dalykas.
„Reikėtų grįžti į 2016-2017 metus, į pratybas, mokymus, kurie buvo tuo metu organizuojami, buvo ruošiamasi 40 tūkst. migrantų antplūdžiui. Deja, po to nebuvo imtasi jokių veiksmų, nebuvo parengtos preliminarios sutartys arba pasirūpinta vietomis ar infrastruktūra, kur tie asmenys turėtų būti apgyvendinti“, - buvusią valdžią kritikavo A. Bilotaitė.
Ministrė sutiko, kad galima dabar kelti klausimą, kad procesai vyksta nepakankamai sparčiai.
„Bet mes tai darome per labai trumpą laiką. Per mėnesį darome dalykus, kurie nebuvo padaryti per ketverius-penkerius metus“, - sakė A. Bilotaitė.
Incidentų buvo ne vienas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas irgi teigė, kad situacija dėl migrantų skaičių stabilizuojasi.
„Jeigu nuo metų pradžios turėjome virš keturių tūkstančių sulaikytų neteisėtų migrantų, šių metų birželį – netoli 500, liepą turėjome piką, tai yra beveik 3000, rugpjūtį – kol kas nesiekiame ir 270 asmenų“, - teigė A. Montvydas.
Pasak VSAT vado pavaduotojo, pasiteisino priimtas operacijų vadovo sprendimas dėl asmenų neįleidimo, kai jie nenori vykti per pasienio kontrolės punktus, o neteisėtai nori kirsti valstybės sieną.
„Nuo rugpjūčio 2 d., kai priimtas sprendimas, beveik 1,5 tūkst. tokių asmenų neįleista. Praeitą parą – 17, šią savaitę – beveik 150.
Skaičiai rodo dalinę stabilizaciją. Deja turėjome ir nemalonių įvykių, tai yra incidentas pasienyje, kai 35 asmenų grupė, Baltarusijos Respublikos pareigūnų, buvo įstumta į Lietuvą. (...)
Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vadovaujantis Baltarusijos ir Lietuvos sutartimi dėl teisinio sienos režimo, buvo kreiptasi į sienos įgaliotinį, tačiau kol kas atsakymo negavome. Galime pažymėti, kad analogiškas incidentas, kai vienas pareigūnas pateko į Lietuvą, buvo 12 dieną. Taip pat pateikta informacija (...), atsakymo taip pat negavome“, - sakė A. Montvydas.
Mažėja užkardose apgyvendintų migrantų
Migrantų, apgyvendintų pasienio užkardose, mažėja, tačiau jų likę dar apie 1 tūkst., teigė VSAT vado pavaduotojas.
„Nuo šio pirmadienio atidaryta konteinerinė stovykla pasieniečių mokykloje, po truputį keliame žmones ten ir situacija gerėja, nors dar yra daug žmonių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.
A. Montvydo teigimu, šiuo metu užkardose likę apie 1 tūkst. migrantų, anksčiau jų buvo apie 1,4 tūkstančio.
Rugpjūčio pradžioje VSAT padaliniai buvo perpildyti migrantais, dalis pasieniečių dėl to negalėjo atlikti tiesioginių savo funkcijų.
Šiuo metu užsieniečiai perkeliami į konteinerinius namelius šalia pasieniečių mokyklos Medininkuose.
Šiemet Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirto daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
