„Šiandien mūsų posėdyje aptarėme, kaip mums sekasi darbuotis ir kovoti su šia pandemija. Šiaip situacija, žvelgiant bendrai, nėra gerėjanti, jau kuris laikas požymių, kad skaičiai būtų geri, nėra. Bet, žvelgiant į Europos Sąjungos (ES) kontekstą, Lietuvoje susirgimų skaičius mažesnis nei ES. Gera žinia, kad mirčių skaičius mažėja. Kitas dalykas, kuris kelia nerimą, – testavimo apimčių dydis, jis netenkina“, – sakė ministrė.
Būtent todėl posėdyje buvo pasiūlyta, kad ekspertai parengtų testavimo apimčių didinimo planą. Jis turėtų būti paruoštas iki penktadienio.
Kaip rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime spaudai, anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), būtina testuoti žmones, grįžtančius į darbus.
Vasario 25 d. operacijų vadovo sprendimu buvo išplėstas galinčių tirtis profilaktiškai dėl COVID-19 sąrašas, į jį pateko visi socialiniai darbuotojai, pedagogai ir dėstytojai, pareigūnai, kultūros atstovai, dėl koronaviruso profilaktiškai galės tirtis ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, jose dirbantys studentai ir savanoriai bei visi socialines paslaugas teikiantys asmenys.
Greičiau tirtis galės ir pareigūnai: pasieniečiai, policininkai, ugniagesiai gelbėtojai, viešojo saugumo, Finansinių nusikaltimų tyrimų ir Specialiųjų tyrimų tarnybų, Muitinės, Valstybės saugumo departamentų pareigūnai, turintys tiesioginį kontaktą su žmonėmis. Taip pat dirbantys įkalinimo įstaigose bei jų ligoninėse, strategiškai svarbių įmonių darbuotojai.
Posėdyje kalbėta ir apie vairavimo egzaminų „Regitroje“ atnaujinimą.
„Šiandien mes aptarėme situaciją, kuri yra susijusi su „Regitros“ egzaminų organizavimu. Pasižiūrėjome, kaip esame pasiruošę, jei būtų galima egzaminus organizuoti, matome, kad visi saugumo dalykai gali būti užtikrinti. Bet sprendimą leisti ar neleisti priims Vyriausybė“, – sakė A. Bilotaitė.
Karantino švelninimai šiuo metu nesvarstomi
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė spaudos konferencijoje teigė, kad šiuo metu nėra svarstomi jokie karantino atlaisvinimai.
„Šiuo metu tikrai nesvarstomi siūlymai dėl atlaisvinimų, nes situacija nėra tokia, kad mes galėtume galvoti apie atlaisvinimus. Matome skaičius, matome ateinančias mutacijas, testavimo apimtys nėra pakankamos. Kol neturėsime geresnių rodiklių, tol ir nebus dedami ant stalo svarstymai“, – sakė ministrė.
Svyravimai nežymūs
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė teigė, kad Lietuvoje sergamumas mažesnis nei bendras ES vidurkis.
„Lietuvoje sergamumo rodiklis šiuo metu mažesnis nei vidutinis ES šalių rodiklis. Dabar Lietuva pagal sergamumo rodiklį yra 15 vietoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir ES net 12 šalių yra didėjančios sergamumo tendencijos“, – sakė spaudos konferencijoje dalyvavusi L. Ašoklienė.
„Visose ES šalyse nustatyta ir britiškoji mutacija, bet skiriasi jos paplitimas. Tik 3 ES šalys atlieka pakankamos apimties sekvenavimo tyrimus, tai yra atlieka daugiau kaip 10 procentų sekvenavimo tyrimų nuo visų tyrimų“, – sakė L. Ašoklienė.
„Mūsų epidemiologinė kreivė lyg ir nustojo kilti. Turime šiek tiek didėjantį sergamumo rodiklį“, – dabartinę situaciją šalyje įvertino vyriausioji šalies epidemiologė.
Šiek tiek padidėjusi ir teigiamų tyrimų dalis, sakė ji.
„Tie svyravimai nežymūs; į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį – mes matome, kad paskutinę savaitę daugėja savivaldybių, kuriose sergamumo rodiklis didėja. Jų skaičius šiandien siekia apie 30. (…) Situacija savivaldybėse yra nevienoda“, – teigė epidemiologė.
„Mirtingumo rodiklis mažėja, labai akivaizdžiai matome“, – gerą žinią pristatė L. Ašoklienė.
Ji teigė, kad praėjusią savaitę buvo užregistruotas 31 įvežtinis koronaviruso atvejis.
„6 atvejai – iš Vokietijos, 6 – iš Švedijos, 3 – iš Jungtinės Karalystės. Yra ir tokių egzotinių šalių kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Maldyvai. Tai atsivėrusios turistinės kryptys. Į šitai norisi atkreipti dėmesį“, – sakė epidemiologė.
Vyriausioji šalies epidemiologė teigė, kad šiuo metu dar per anksti kalbėti apie aiškias atvejų augimo priežastis. Didėja gyventojų mobilumas, bet nerimą kelia koronaviruso atmainos.
„Kas labiausiai kelia nerimą – kiek tas sergamumo sustojimas ir mūsų epidemiologinė situacija gali būti susijusi su mutacijomis, kurios, panašu, Lietuvoje jau paplitusios. Tiesa, nustatyta tik britiškoji mutacija, bet jos plitimas žymiai greitesnis“, – sakė L. Ašoklienė.
Ragina diskutuoti apie privalomą verslų darbuotojų testavimąsi
Kalbėdama apie sumažėjusias testavimo apimtis, ministrė pažymėjo, kad siūloma diskutuoti apie privalomą darbuotojų, kurie atnaujina veiklą, testavimąsi.
„Verta pasvarstyti būtino testavimosi galimybę, nes šioje epideminėje situacijoje mums teks gyventi dar kurį laiką. Vienas iš vaistų, kuris gali padėti mums išgyventi situaciją greičiau ir pasiekti geresnių rezultatų, yra testavimo apimčių didinimas, o tai įmanoma pasiekti, kai žmonės ne tik savanoriškai, bet galbūt turėtų būtinybę testuotis“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak jos, šį klausimą turėtų nagrinėti ekspertų taryba ir teisininkai.
„Tai pirmiausia būtų siejama su asmenimis, kurie norėtų vykdyti kokias nors veiklas, kai yra daug kontakto, ir tai būtų siejama su tam tikru būtinu testavimu. Mintis, kad būtų kuo daugiau saugumo ir galėtume užtikrinti, jog virusas neplis“, – pažymėjo vidaus reikalų ministrė.
Kriminogeninė situacija gerėja, bet yra ir nerimą keliančių žinių
Spaudos konferencijoje kalbėjęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad pareigūnai per vasario mėnesį patikrino daugiau kaip 25 tūkst. saviizoliacijoje buvusių asmenų.
„Nustatytas tam tikras kiekis pažeidimų ir surašyti 208 protokolai už nustatytus pažeidimus“, – pažymėjo R. Požėla.
Jis taip pat pateikė informaciją apie nusikaltimų statistiką lyginant šių ir praėjusių metų pradžios mėnesius.
„Yra gera žinia, kad bendras užregistruotas nusikalstamumas žymiai sumažėjęs, pokytis – 20 proc. Praėjusiais metais irgi buvo tam tikras pokytis, lyginant su 2019 m. Nepaisant iššūkių valstybėje, tai rodo, kad nusikalstamumas linkęs mažėti“, – aiškino generalinis komisaras.
R. Požėlos teigimu, 27 proc. krito ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų statistika, mažėja turtinių nusikaltimų, vagysčių, sukčiavimų skaičius.
„Neramina nužudymų skaičius. Deja, nužudymų per du mėnesius turime daugiau – 14, lyginant su praėjusių metų 12“, – teigė R. Požėla.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad karantino metu sumažėjo nusikaltimų viešose vietose.
Kartu pareigūnas patikino, kad policija tęsia karantino reikalavimų kontrolę prekybos centruose, įmonėse.
„Policijos situacija dėl sergančių pareigūnų dera su esama situacija visoje šalyje. Deja, iš pastarųjų kelių savaičių duomenų matome, kad policijoje sergančių asmenų skaičius nebemažėja taip, kaip anksčiau. Šiuo metu yra 37 pareigūnai, kurie kovoja su šia liga“, – pažymėjo R. Požėla.
Su elektroninės erdvės nusikaltimais kovos „Cyber“ patrulis
Policijos generalinis komisaras taip pat pasidalijo naujienomis, kaip policija toliau kovos su netiksliomis, neapykantą kurstančiomis žiniomis.
„Matome tuos procesus, tas žinutes, informacijos dalijimąsi, kvietimus rinktis protestuoti. VESK posėdyje dar kartą anonsavau mūsų naują idėją, kuri artimiausiu metu pradės veikti, tai yra „Cyber“ patrulis. Tai – savotiška policijos ikona, kuri atsiras prie, mūsų nuomone, netinkamo komentaro arba žinutės“, – sakė R. Požėla.
Jo teigimu, minėtas interaktyvus įrankis pasirodys kartu su policijos informacija, o ši funkcija, anot komisaro, institucijai papildomai nekainuos.
„Šita funkcija mums papildomai nekainuos, nes šiuo metu yra atrenkamas tam tikras kiekis pareigūnų, kurie 24 valandas per parą stebės elektroninę erdvę ir, užfiksavę netinkamo pobūdžio žinutes, komentarus, sureaguos. Tiek pačiam autoriui, tiek visai visuomenei bus matyti ta policijos ikona ir gims tam tikras pranešimas, kad tai yra neteisėti veiksmai, kad juos reikia nutraukti“, – paaiškino R. Požėla.
Pratęsė karantiną
Delfi primena, kad praėjusį trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos.
Judėjimo ribojimas tarp šalies savivaldybių pratęstas iki kovo 15 dienos.
O nuo vasario 25 dienos atlaisvintas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių. Ministrų kabinetas trečiadienį taip pat pritarė siūlymui atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo atvirose erdvėse, kai šalia, 2 metrų atstumu, nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Kaukių dėvėjimas viešose uždarose erdvėse nesikeičia.
