„Neteisėtų migrantų skaičius netrukus pasieks 3000. Kritinė masė šių žmonių šiuo metu apgyvendinti pasienio užkardose. Dėl to pasieniečiams vis sunkiau vykdyti savo pareigas, susijusias su sienos apsauga, nes jie turi saugoti ir rūpintis migrantų apsauga ir spręsti su tuo susijusias problemas.
Užkardos nėra tinkamiausia vieta neteisėtiems migrantams toliau būti. Todėl mūsų tikslas dabar – kuo greičiau šiuos žmones iškelti į kitas laikino apgyvendinimo vietas. Rūdninkų poligonas – viena tokių vietų“, – savo feisbuko paskyroje nurodė ji.
Ministrė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kas pirmadienio vakarą vyko Rūdninkuose.
„Kai susirinkusi minia užtvėrė kelią neleisdama į teritoriją įvažiuoti aptarnaujančiam transportui ir tęsti stovyklos įrengimo darbus, niekaip nepavadintume taikia vietos bendruomenės akcija, kaip buvo skelbiama viešai. Ten dalyvavo daugiausiai asmenys, atvykę iš kitų šalies regionų ir nusiteikę agresyviai. Jų buvo apie 150, o tai jau šiurkštus Susirinkimų įstatymo pažeidimas.
Rūdninkuose esantis Viešojo saugumo tarnybos poligonas yra specialiosios paskirties objektas su tvora, apsauga, čia rengiamos pareigūnų pratybos. Jis smarkiai nutolęs nuo gyvenamųjų vietovių, tai norisi paklausti: ką vakar susirinkusieji gynė?“, – klausė A. Bilotaitė.
Pasak jos, tai buvo pikta tyčinė provokacija, nukreipta prieš valstybę ir vadinamosios protesto akcijos dalyviai įsiveržė į poligono teritoriją, puolė pareigūnus, padegė sunkvežimio padangas.
„Nusikalstama veika objekte, kuris turi specialųjį statusą, yra rimtas nusikaltimas. Kreipiausi į Policijos departamentą ir Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pritaikyta atsakomybė. Esant antivalstybinės veiklos požymių kreipiausi ir į Valstybės saugumo departamentą.
Noriu patikinti, kad vakar vykę veiksmai gerai organizuoti ir suplanuoti veikiausiai turint tikslą kelti neramumus ir chaosą valstybėje. Vidaus reikalų ministerija jau pateikė siūlymą Vyriausybei įvertinti situaciją ir spręsti dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Aš dėkoju pareigūnams už profesionalumą, jie savo darbą atliko gerai – užtikrino, kad būtų laikomasi įstatymų.“
Ministrė pridūrė, kad stovykla Rūdninkų poligone įrenginėjama toliau – apsauga sustiprinta.
Svarsto ir nepaprastosios padėties įvedimą
Šiandien surengtoje spaudos konferencijoje A. Bilotaitė kalbėjo, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasiūlė Vyriausybei įvertinti, ar pasienio savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį.
„Vidaus reikalų ministerija teikia siūlymą galimai pagal situaciją įsivertinti ir galbūt skelbti nepaprastąją padėtį pasienio ruožuose“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministrė.
Anot jos, ministerija tokį siūlymą yra pateikusi Vyriausybei ir jis dabar yra vertinamas.
„Reikia įsivertinti daug faktorių, nes tai yra aktyvus kariuomenės įtraukimas, todėl tokio sprendimo Vidaus reikalų ministerija negali priimti vienasmeniškai“, – teigė A. Bilotaitė.
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS kiek anksčiau teigė, kad šiuo metu nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių.
Pasak jo, norint įvesti nepaprastąją padėti turi būti „grėsmė konstitucinei santvarkai“, t. y. jei tarnybos nebesusitvarkytų su savo užduotimis.
Apie galimybę įvesti nepaprastąją padėtį antradienį užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Seimo opozicijos lyderis „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis.
Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.
S. Skvernelis teigia, kad šis režimas gali būti įvestas tam tikrose šalies vietovėse dėl migrantų krizės, bet tam reikia visų politinių jėgų sutarimo ir darbo su visuomene.
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, gali būti įvedama komendanto valanda.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
