– Jūs daug kalbėjote apie lobizmą ir lobizmo įtaką jūsų pasitraukimui. Ar lobistų įtaka apie tankus, kuriuos ketina pirkti Lietuva už maždaug 2 milijardus eurų?
– Pirmiausia, nekalbėjau apie lobistų įtaką pasitraukimui. Kalbėjau apie korupcijos prevencijos darbotvarkę, kurią vykdėme. Dėl praktiškai dalies pirkimų, žinoma, kad jautėme tą informacinį spaudimą iš šalies. Buvo visko. Pasižiūrėjus į kai kurias deklaracijas, kur turima deklaruoti santykius su tam tikrais verslo subjektais, žinoma, ten nieko nebūdavo ir jų ir dabar, matyt, nelabai padaugės. Manau, kad tai buvo realybė, kurioje mes dirbome ir mums krašto apsaugos sistemą pavyko apsaugoti nuo to.
– Jūs sakote ir kai ką kitą. Šeštadienį, po susitikimo su Prezidentu, užsiminėte, kad teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Dabar sakote, kad to pavyko išvengti, bet leidžiate suprasti, kad išvaryti iš Ministerijos nedeklaruoti lobistai rado kelią Seime. Kas tuomet spaudė ir kiek ši lobistinė kova dabar turi įtakos?
– Krašto apsaugos ministerija per metus sudaro tūkstančius sandorių. Taip, kalbėjau apie vienetinius atvejus, kai buvo užkertamas kelias tiems, kurie mėgino net užsiminti apie neteisėtų veiksmų tikimybę, pabrėžiu, mėgino. Antros galimybės mes nesuteikdavome.
– Čia jūs kalbate apie Krašto apsaugos ministeriją. Ar norite pasakyti, kad šiems lobistams pavyko padaryti tuos dalykus Seime, kuriuos bandė jie padaryti Krašto apsaugos ministerijoje?
– Jiems nepavyko nors, žinoma, kad ieškodavo užpakalinių durų per kitų politikų kabinetus, bet principinės pozicijos mes nekeisdavome. Žinoma, tekdavo susidurti su priekaištų išsakymu, bet dar kartą pabrėžiu, principinės pozicijos nekeitėme ir dažniausiai tos kompanijos nemėgindavo antrą kartą kaip nors prieiti. Šiuo atveju, tai yra mano vertinimas ir aš visa tai laikau korupcijos prevencijos dalimi.
– Ar spaudimas buvo dėl tankų?
– Manau, jūs viešai informacinėje erdvėje tikrai matėte ne vieną publikaciją apie tai, kaip reikėtų ir ką daryti iš tikrųjų. Sugretinus tuos faktus, žinoma, kad jūs galite padaryti tas išvadas.
– Kad reikėtų pirkti daugiau dronų, galbūt pirkti tankus, kurie yra korėjietiški, bet renkami Lenkijoje, ar ne? Čia visa ši istorija.
– Žinoma, kad interpretacijų pačių įvairiausių gali būti. Aš jų visų tikrai nekomentuosiu.
– Gabrielius Landsbergis taip pat komentuoja jūsų patraukimą, turbūt taip reikėtų sakyti, nes atsistatydinimas būtų netinkamas įvardijimas. Jis sako, kad priežastis yra ne viena ir klausimas dar yra vienas. Ar galėtų būti jūsų viena iš pasitraukimo priežasčių ta, kad jūs netrimitavote taip, kaip Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė vėliau, kai paskelbė, kad kandidatuoja į prezidentus, dėl karo naratyvo. Atvirkščiai, kariuomenė, jums būnant ministru, netgi paskelbė tokį dalyką, kurio nebuvo skelbusi niekuomet, kad karo šiandien nebus. Jūs buvote tarsi truputėlį nuosaikesnis šiuo klausimu. Kiek šis karo naratyvas galėjo turėti įtakos?
– Manau, turėjome skirtingą poziciją dėl komunikavimo. Mano įsitikimu, vis dėlto realios grėsmės niekur nedingo, jos yra perspektyvoje, joms reikia ruoštis, kuo labiau investuojame į savo krašto apsaugą, gynybą, tuo mes būsime saugesni. Spekuliuoti kokiomis nors grėsmėms dabar, kai matome kitokią realybę, žinoma, kad informuojame, kas dedasi ties mūsų sienomis, mano galva nereikėtų. Tačiau potencialios ateities grėsmės niekur nedingsta. Mums reikia ruoštis, būti stipriems, į tai investuoti, daug įdėti. Iš tikrųjų, krašto apsaugos sistema, kariuomenė į tai tikrai daug įdėjo ir įdeda savęs. Labai tikiuosi, kad nepaisant visų permainų, nes vadovai ateina ir išeina, o kariuomenė, krašto apsaugos sistema lieka, jog bendras sutarimas dėl jos vystymo vis tiek bus surastas, nes jeigu nevystysime dabar, ateityje bus tiesiog per vėlu.
– Jūs sakote, kad permainos bus. Vien faktas, kad šeštadienį susitikote su Prezidentu kaip besitraukiantis ministras, yra gana nestandartinis. Iš esmės gali Prezidentas galbūt paprašyti, kad liktumėte arba nepriimti jūsų atsistatydinimo. Ar liktumėte tokiu atveju?
– Prašiau, kad Prezidentas vis dėlto priimtų atsistatydinimą. Manau, kad tos institucinės arba personalinės kovos iš tikrųjų šiuo sudėtingu laikotarpiu yra per daug ir reikėtų vis dėlto sudaryti galimybes jeigu matoma politiškai, kad galima padaryti kitaip, galima padaryti geriau, greičiau, daugiau per 6 mėnesius iki rinkimų, tai tvarkoje, reikia daryti. Tačiau sutarkime dėl vieno dalyko, nepaisant visų nuomonių skirtumų, mes visi, nesvarbu, ką vieni apie kitus galvojame ar pasakėme, esame Lietuvos saugumo, Lietuvos kariuomenės pusėje. Galbūt visa tai matome skirtingai, bet vis tiek esame vienoje pusėje.
– Ar Laurynas Kasčiūnas būtų tinkamiausia pamaina jums? Jūs kalbate, kad reikia daug ką padaryti, ar jis būtų tinkamiausias darytojas šioje pozicijoje?
– Na, aš čia nevertinu. Iš tikrųjų ne nuo manęs priklauso.
– Pasakykite savo asmeninę nuomonę.
– Skirs kiti žmonės, aš savo nuomonę pasilaikysiu. Esu sutaręs su juo kalbėtis, jeigu jis bus, be abejo, skiriamas į šias pareigas, apie pereinamus darbus. Darbai neturi sustoti, turi būti tęstinumas. Pavyzdžiui, vokiečių brigados reikalai sprendžiami būtent dabar ir dabar padaryti sprendimai turės įtakos ir ateityje ir šio proceso greičiui, ir panašiai. Reikia vis tiek galvoti apie Lietuvos saugumą, o vieni kitų vertinimus pasilaikykime sau.
Visą interviu žiūrėkite:
