Esminis Rusijos koziris – kiekybė
Nors Rusijai gana sunkiai sekasi kariauti Ukrainoje ir analizuojant karo eigą tikimasi greito agresorės sutriuškinimo, vertėtų įvertinti ir tai, ką Rusija dar turi.
Taip sako nemažai rezonansinių nusikaltimų, Rusijos organizuotą keleivinio Malaizijos orlaivio MH17 numušimą okupuotoje Ukrainos dalyje, buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir opozicionieriaus Aleksejaus Navalno nuodijimo aplinkybes detaliai išnarpliojusios tyrėjų grupės „Bellingcat“ atstovas Christo Grozevas.
„Nors jie neturi kokybės, jie turi kiekybę, tai reikėtų įvertinti. Nepaisant milžiniško Ukrainos karių pasipriešinimo, pavyko sunaikinti apie 15 procentų Rusijos turimų naikintuvų ir sraigtasparnių, apie 8 procentus tankų.
Jiems dar liko labai daug šių prastų tankų ir dar daugiau jaunų vyrų. Mobilizacijos atveju juos tiesiog pasodintų į šiuos tankus, nors žuvusiųjų skaičius ir būtų labai didelis, tačiau net ir likusių gyvų rusų skaičius bus ženkliai didesnis nei šiuo metu Ukrainoje yra vyrų“, – Ukrainos žurnalisto Dmitrijaus Gordono tinklalaidėje kalbėjo Ch. Grozevas.
Bet kokia karo baigtis V. Putinui taptų neišpildytu pažadu
Aptardamas galimus karo Ukrainoje baigties scenarijus, „Bellingcat“ vadovas minėjo, kad Rusijos pralaimėjimas šioje kovoje gali būti ir ne toks, kokio visi laukia.
„Tai gali būti ir susitarimas, kurio turinys skirsis nuo to, ką karo pradžioje Rusijos liaudžiai žadėjo Vladimiras Putinas. Jis kalbėjo apie demilitarizaciją, o jau šio mėnesio pabaigoje turėsite dar daugiau kokybiškos ginkluotės nei buvo karo pradžioje.
Kalbėjo apie denacifikaciją, ką reikėtų suprasti kaip siekį turėtų savo suverenią valstybę, šiuo metu jis dar labiau sustiprėjo.
Todėl bet koks kompromisas, kuriam V. Putinas ryžtųsi prieštarautų tam, ką jis žadėjo savo tautai. Ir čia daroma išvada: bet kokia karo baigtis taptų neišpildytu pažadu“, – kalbėjo Ch. Grozevas.
Įtampa Rusijos visuomenėje tik didės
„Bellingcat“ vadovas prognozuoja, kad neišpildžius duotų pažadų, o žuvusiųjų kare skaičiui vis didėjant, pačioje Rusijoje augs socialinė įtampa.
„Juk negali motinai visą laiką meluoti, kad su ryšys su jos sūnumi nutrūkęs, pagaliau ji supras, kad sūnus jau niekada nebegrįš. Kiekvienoje šeimoje bus giminaitis, pažįstamas, netekęs vyro ar sūnaus. Taip pat visuomenė pajus ir sankcijų pasekmes, kurių dar nejaučia dėl nacionalistinio adrenalino antplūdžio. Štai tada visuomenėje ir kils socialinė įtampa“, – prognozavo Ch. Grozevas.
Tyrėjas svarstė, kad šalies viduje prasidėjus rimtiems neramumams valdantysis politinis elitas gali ryžtis ir vadinamam rūmų perversmui. Tiesa, požymių, kad tai gali įvykti, kol kas nėra, o V. Putino pašalinimas vertinamas tik kaip teorinė galimybė.
„Nemanau, kad kas nors dabar drįstų V. Putinui pasakyti, jog atėjo momentas, kai jam reikia pasitraukti. Tad jeigu bus valdžios perėmimas, manau, tai bus perversmas, kuriame dalyvaus jėgos struktūros“, – prognozavo tyrėjas.
Pajutęs visuomenės spaudimą V. Putinas gali ryžtis net karui su NATO
Platų informatorių tinklą turinčios tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovas taip pat abejojo, ar V. Putiną pasiekia tiksli informacija iš fronto linijos Ukrainoje. Tačiau Ch. Grozevas įsitikinęs, kad bendrą vaizdą apie tai, kas vyksta, kokių nuostolių patiria Rusijos kariuomenė, V. Putinas jau mato.
Nors artimiausia Rusijos autokrato aplinka tikslius skaičius gali bandyti nutylėti, tačiau atvirai meluoti V. Putinui nerizikuotų.
„Todėl jis turi bendrą supratimą apie situaciją Ukrainoje. Manau, kad suvokdamas, jog nei Kijevo, nei didesnės Ukrainos dalies užimti nebepavyks, dabar jis koncentruosis į Rytų ir Vakarų frontus, kad neprarasti tų teritorijų, kurios jau okupuotos patiriant milžiniškus nuostolius.
Ir tik paskui jis ims vertinti, ar to pakanka jo tautai. O gal tauta ims kelti klausimus, kur žadėta denacifikacija ir demilitarizacija?“ – apie itin pavojingą momentą kalbėjo Ch. Grozevas.
Šis faktorius, pasak „Bellingcat“ tyrėjo, gali nulemti tolesnę įvykių eigą, net tiesioginę karinę konfrontaciją su NATO aljanso šalimis.
„Jeigu rusų visuomenė pradės kelti šiuos klausimus, yra tikimybė, kad V. Putinas imsis labai nešvarios strategijos, net panaudos masinio naikinimo ginklus. Ir tai darytų tik tam, kad paskui nebūtų galimybės sakyti, jog jis neištesėjo savo pažadų.
Yra tikimybė, kad jis smogs ne Ukrainai, bet NATO šalims. Kad pralaimėjus vėliau būtų galima sakyti, jog tai ne Ukraina, bet NATO mus įveikė“, – svarstė Ch. Grozevas.
