Pirmu punktu ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkėje buvo įrašyta dviprasmiškai vertinama „darbiečių“ pateikta rezoliucija dėl Ukrainos ekspremjerės Julijos Tymošenko paleidimo į laisvę.
Tiesa, koreguojant Seimo darbotvarkę, šis klausimas perkeltas į vakarinį posėdį, vėliau – sugrąžintas į rytinio posėdžio antrąją pusę. Sykiu Seimui pateiktas alternatyvus dokumentas, kuriam pritarus parlamentas ne taip griežtai smerktų Ukrainą, pastaruoju metu sėkmingai komplikuojančią savo galimybes suartėti su Europos Sąjunga (ES).
Po visą dieną trukusių politinių batalijų Seimas patvirtino kitokį rezoliucijos variantą. „Darbiečių“ variantas atvirai pavadintas kenkėjišku – esą taip bandyta pakenkti ES ir Ukrainos dialogui. Ir tokius žodžius „darbiečiai“ išgirdo ne tik iš konservatorių, bet ir iš koalicijos partnerių lūpų.
Vis dar tikisi stebuklo
Posėdžio išvakarėsė Seimo vicepirmininkas, ekspremjeras Gediminas Kirkilas DELFI teigė, jog svarstoma galimybė apskritai išbraukti šį punktą iš darbotvarkės ir negrūmoti Ukrainai, kol iki galo nepaaiškėjo situacija.
LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ G. Kirkilas pakartojo laukiantis ateinančio antradienio. „Paskutinė galimybė (paleisti J. Tymošenko – DELFI) bus kitą antradienį. Tiek mūsų ambasadorius Ukrainoje, stebintis įvykius, tiek kiti ekspertai, su kuriais tekais bendrauti, mano, kad šansų dar yra“, - teigė socialdemokratas.
Jis neatmetė galimybės, kad Ukraina Vilniuje vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime vis dėlto pasirašys Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, net jei J. Tymošenko tebebus kalinama.
„Visai neatmetu tokiu varianto. Žinoma, mes įkalbinėsime, kad būtų išpildytos visos sąlygos. Bet nereikia pamiršti, kad tai tik sutarties pasirašymas, po to vyksta ratifikavimo procesai – tuo laikotarpiu taip pat galima daryti spaudimą. Rusija darydama bet kokį spaudimą Ukrainai turi galvoti plačiau – apie tolimesnius santykius su visa ES. Todėl dabar staiga iššaudyti iš visų patrankų irgi nelabai apsimoka“, - aiškino G. Kirkilas.
Seimo posėdžio pradžioje Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Benediktas Juodka pasiūlė į darbotvarkę traukti alternatyvų rezoliucijos projektą, parengtą URK. Šiam pasiūlymui parlamentas pritarė be didesnių diskusijų.
Tuo tarpu konservatoriai pasiūlė braukti iš darbotvarkės „darbiečių“ rezoliucijos variantą. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė su tuo kategoriškai nesutiko. Ji tikino, esą bus derinamas bendras dokumentas.
Už konservatorių siūlymą braukti „darbiečių“ dokumentą iš darbotvarkės balsavo nepakankamai Seimo narių.
Darbo partija demonstravo kategoriškumą
„Darbiečiai“ savo rezoliucijos projekte siūlė kategoriškai spausti Ukrainą dėl J. Tymošenko kalinimo. Rezoliucijos projekte Seimui pasiūlyta raginti Ukrainą „išlaisvinti buvusią premjerę Juliją Tymošenko, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio mėn. verdiktu, kad kaltinimai yra politizuoti ir selektyvūs“. Be to, visai ES esą reikėtų „ir toliau nuosekliai laikyti Julijos Tymošenko išlaisvinimą vienu iš esminių kriterijų siekiant pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina“. Politologai ne sykį yra pabrėžę, kad tokia formuluotė pirmiausiai suerzintų Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių ir labai komplikuotų galimybes pasirašyti Asociacijos sutartį.
Tuo tarpu URK pasiūlė kur kas nuosaikesnį rezoliucijos variantą, kuriame Ukrainai primenama, kad „vis dar reikalingi atitinkami Ukrainos valdžios institucijų veiksmai siekiant visiško sąlygų (iškeltų dėl Asociacijos sutarties – DELFI) įgyvendinimo“. Griežčiausia URK pasitelkta formuluotė – „selektyvaus teisingumo klausimai Ukrainoje“. Kitaip tariant, URK siūlomame dokumente išlaikoma pozicija dėl J. Tymošenko, tačiau be tokių kategoriškų pareiškimų, kokius pasiūlė „darbiečiai“ su Mečislovu Zasčiurinsku priešaky.
Ukraina pastaruoju metu patiria nemenką spaudimą iš Rusijos. Pirmiausiai taikoma į pramonę, labai priklausomą nuo didžiosios kaimynės. Rusija netgi pareiškė iškelsianti dalį rusiškos pramonės iš Ukrainos, jei bus pasirašyta Asociacijos sutartis. Tuo tarpu po V. Janukovyčiaus susitikimo su Vladimiru Putinu Ukrainoje prasidėjo naujas politinis skandalas – sulaikytas J. Tymošenko advokatas Sergejus Vlasenko. Jam metami kaltinimai smurtu prieš buvusią žmoną, už tai advokatui gresia netgi belangė.
Įžvelgė naudą Rusijai
Pristatydamas savąjį rezoliucijos variantą, M. Zasčiurinskas pabrėžė, esą pozicija dėl J. Tymošenko – svarbi Lietuvos pirmininkavimui ES ir artėjančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.
„Būtina, kad ir mes, kaip parlamentinės respublikos parlamentas, aiškiai ir atvirai pasakytume savo nuomonę šiuo klausimu“, - primindamas prezidentės Dalios Grybauskaitės ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus poziciją dėl J. Tymošenko.
Konservatorius Mantas Adomėnas čia pat pareiškė, esą tokia rezoliucija sujauktų Asociacijos sutarties pasirašymą ir būti pirmiausiai naudinga Rusijai. M. Zasčiurinskas su tuo nesutiko – esą būtina atvirai reikalauti Ukrainos veiksmų J. Tymošenko atžvilgiu.
Paklaustas, kas rašė rezoliucijos projektą, tikslaus atsakymo M. Zasčiurinskas nepateikė. Esą jis vienija visus po rezoliucijos projektu pasirašiusius Seimo narius. Beje, trys iš jų – socdemai Albinas Mitrulevičius, Andrius Palionis ir Gintautas Mikolaitis – savo parašus atšaukė.
B. Juodka: aš žinau, apie ką V. Putinas kalbėjo su V. Janukovyčiumi
Tuo tarpu URK vadovas B. Juodka teigė, kad anksčiau gal ir buvo prasmės rezoliucijai dėl J. Tymošenko. Tačiau dabar diplomatinė padėtis esą gerokai pasikeitusi.
„Mūsų nuomone, tas pareiškimas (...) šiandieną nebeturi prasmės. Kadangi nepriimtas nė vienas įstatymas, kuris reikalingas, kad ES pasirašytų Asociacijos sutartį su Ukraina“, - teigė socdemas.
Jis taip pat pareiškė manantis, kad nereikalinga ir URK teikiama rezoliucija. Tačiau esą jeigu dalis Seimo mano, kad rezoliucija reikalinga – tai „tiktai neutrali“. Kaip ta, kurią pateikė URK.
Jis taip pat atskleidė, kad vienas Seimo narys Ukrainoje vakarieniavo su V. Janukovyčiaus patarėju. Koks Seimo narys – URK vadovas neatskleidė. Sykiu jis teigė turįs informacijos apie V. Putino ir V. Janukovyčiaus pokalbį. Esą šiame pokalbyje Ukrainos prezidentas nepasidavė Rusijos vadovo spaudimui.
„Aš žinau, apie ką kalbėjo V. Putinas su V. Janukovyčiumi. V. Janukovyčius nepasidavė“, - sakė B. Juodka.
Konservatorius, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ragino palaikyti URK rezoliuciją. Esą Ukrainai galima patarinėti, bet ne ultimatyviai, kaip tai siūlo „darbiečiai“. URK palaikyti ragino ir socialdemokratė, buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Analogišką poziciją, Mišrios Seimo narių grupės vardu, deklaravo ir parlamentaras Povilas Urbšys, o taip pat – „Drąsos kelio“ atstovas Povilas Gylys.
„Darbiečiai“ šiame užsienio politikos liko vieni. Jų rezoliucijos variantą palaikyti apeliavo tik Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Jis primygtinai ragino suformuoti tokį dokumentą, kuriame būtų J. Tymošenko pavardė.
„Jeigu Ukraina tikrai nori suartėti su Europos Sąjunga, ji turėtų skubiai imtis konkrečių veiksmų, kad suspėtų įlipti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos traukinį. Tai, ką Ukraina darė iki šiol, labiau priminė veiksmų imitaciją ar net siekį išsisukti nuo sutarties pasirašymo. Šiandien Seime svarstoma dar rugsėjį mūsų užregistruota rezoliucija, kuria raginame Europos Sąjungos valstybes nares nenuolaidžiauti ir nuosekliai laikyti Julijos Tymošenko išlaisvinimą vienu iš esminių kriterijų, siekiant pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina.
Nors iš pradžių mūsų pateikta rezoliucija buvo aršiai kritikuojama, vėliau joje išsakytus teiginius vos ne žodis žodin pakartojo ir šalies prezidentė, ir kitų ES narių aukščiausi pareigūnai. Džiaugiuos, kad šiandien Seime pagaliau minėtoji rezoliucija svarstoma. Tikiu, kad ji bus priimta. Mat kiekviena Europos Sąjungos valstybė privalo tvirtai laikytis savo propaguojamų vertybių, ginti žmogaus teises ir esminius demokratijos principus“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime teigė V. Gapšys.
Koalicijos partneris „darbiečius“ apkaltino kenkimu Lietuvos užsienio politikai
Tuo tarpu „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Andrius Mazuronis pasiūlė abiejų rezoliucijų svarstymą atidėti kelioms savaitėms, iki Vilniaus viršūnių susitikimo pabaigos. O jeigu šis variantas Seimui netinka, A. Mazuronis pasiūlė palaikyti URK projektą. A. Mazuronis neslėpė nesuprantantis „darbiečių“ veiksmų.
„Bet koks,ypač ES pirmininkaujančios šalies, pasisakymas – išankstinis pasisakymas – likus tokiam trumpam laiko tarpui (iki Rytų partnerystės viršūnių susitikimo – DELFI) man asmeniškai yra visiškai nesuprantamas. Ir aš netgi pasakyčiau priešingai. Aš tai vertinu kaip bandymą pakenkti Rytų partnerystės programos sėkmei ir kaip bandymą pakenkti sėkmingiems Ukrainos eurointegraciniams procesams ir, tikiuosi, sėkmingam siekiui pasirašyti Asociacijos sutartį“, - į vatą nevyniojo „tvarkietis.
Po diskusijų sudaryta rezoliucijų redakcinė komisija, kuri turėtų parengti bendrą galutinį dokumentą.
Redakcinė komisija po ilgai trukusio darbo kiek pakoregavo dokumento pavadinimą. Taip pat pridėtos papildomos pastabos dėl buvusio Europos Parlamento Pirmininko Pato Cox’o ir buvusio Lenkijos Respublikos prezidento Aleksanderio Kwaśniewskio vadovaujamos Europos Parlamento stebėsenos misijos darbo. „Darbiečių“ reikalavimas į dokumentą įtraukti J. Tymošenko pavardę patenkintas nebuvo.
Panašu, „darbiečiai“ nusileido. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė paragino rezoliuciją patvirtinti bendru sutarimu.
Galutinį rezoliucijos tekstą Seimas patvirtino daugiau negu aiškia balsų dauguma. Už balsavo šų Seimo nariai, prieš – nė vieno, susilaikė 1.