Lietuviškos įmonės vadovas aiškina, kad užsakymą gavo pernai, tačiau įtarimų nekilo, nes baltarusiai prisidengė įmone iš JAV.
„Kuri turi savo padalinius Ispanijoje, Kipre ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose suprojektuoti krovininio drono sparną. Tai yra tokia veikla, kurią vykdo gal 10 tūkst. įmonių pasaulyje ir nėra niekuo išskirtinė.
Nes krovininiai dronai šiandien gabena krovinius ir tai yra paprastas ganėtinai dalykas. Ir mes pasirašėme su jais kontraktą, gavome avansą ir pradėjome darbus“, – LNK žinioms sakė „Sportinės aviacijos ir ko“ valdybos pirmininkas Sigitas Besagirskas.
Sutartyje baltarusiai prašė ne tik suprojektuoti sparnus, bet ir apmokyti juos masiškai gaminti. Įtarimas lietuviams kilo tuomet, kai bankas nepraleido antrojo avanso. Viso sandorio vertė daugiau nei 600 tūkst. eurų. Pirmasis avansas buvo maždaug 20 tūkst. eurų vertės.
„Pradėjome su mumis komunikuoti asmuo rusų kalba su rusiška pavarde. Ir kai jo buvo paklausta apie jo ryšį su mūsų užsakovais, jis pasakė, kad yra savininkas, jis gyvena Baltarusijoje, kad yra baltarusiška įmonė, bet jie viską gamina NATO kariuomenei“, – kalbėjo S. Besagirskas.
Jis LNK žinioms sakė, kad kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Esą ryšiai ir kontraktai su baltarusiška įmone dabar jau yra nutraukti.
„Sportinės aviacijos ir ko“ valdybos pirmininkas tikina nesidomėjęs, kam krovininiai dronai bus naudojami. Tačiau pripažįsta, kad jais gabenti sprogmenis būtų įmanoma.
„Gali nešti pyragą, prekes iš parduotuvės namo. Bet jis gali nešti ir blogą krovinį. Kaip ir automobilis – galite prikrauti sprogmenų, galite prikrauti ir palapinę“, – kalbėjo jis.
Gynybos technologijų ekspertas sako, kad dronai tiek civiliniame gyvenime, tiek ir karyboje tampa įprastais. Tad į jų gamybą ir užsakymus reikėtų žiūrėti itin atsargiai.
„Dronai dabar išgyvena didelį virsmą. Kai iš mėgėjiškų priemonių jie užauga į kovinius elementus. Kare, kuris vyksta Ukrainoje jie yra labai plačiai pritaikomi tiek pačių ukrainiečių, tiek ir rusų. Galima sakyti, kad šiuo metu vyksta toks mokymasis“, – kalbėjo gynybos technologijų ekspertas.
Žiniasklaida išsiaiškina, kad dukterinė įmonė, kuria prisidenginėjo baltarusiai gali dalyvauti iranietiškų dronų tiekimo į Rusiją grandinėje.
S. Besagirskas dabar situaciją vadina provokacija ir sako, kad anksčiau tik iš kitų baltarusių buvo gavęs dar vieną pasiūlymą.
„Jie pasiūlė mums gaminti karinius dronus, kurie neštų vandenilines bombas ir galėtų padėti Ukrainos kariuomenei kariauti“, – kalbėjo jis.
Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, įmonės turėtų nelaukti, kol kils skandalas, o pačios saugotis provokacijų.
„Juk galima su komisija, kuri tikrina dvigubos paskirties prekių atitikimą eksporto reikalavimams, galima pasikonsultuoti, užduoti klausimą. Ten ir VSD yra, kitų tarnybų žmonių, kurie gali pasakyti, ar ten yra pavojus, ar ne“, – kalbėjo Seimo narys L. Kasčiūnas.
Tam pritaria ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, kuris tvirtina, kad jei tokie precendentai kartosis, gali grėsti rimtos pasekmės.
„Aviacijos gamyba patenka į vieną iš strateginių sektorių. (…) Nenorėčiau, kad ir mes nueitume kaip valstybės institucijos, kaip mechanizmas tuo keliu, kad už tokio pobūdžio rizikingus ryšius su Baltarusijos kariniu pramoniniu kompleksu būtų įmonių veikla nutraukta“, – sakė K. Budrys.
VSD raštu informavo, kad jog šią situaciją žino – ji buvo vertinama ir informacija apie galimas rizikas perduota sprendimų priėmėjams. Esą departamentas ėmėsi prevencinių priemonių, kurių neatskleidžia, nes to neleidžia Žvalgybos įstatymas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
