Tačiau T. V. Raskevičius DELFI TV laidoje „Redaktoriaus virtuvė“ jos vedėjui naujienų agentūros „Elta“ vyriausiajam redaktoriui Vytautui Bruveriui pripažino, jog gali būti ir taip, kad šią kadenciją priimti Civilinės sąjungos įstatymo nepavyks, tačiau tai nereiškia, kad Laisvės partija nusivylę rinkėjai ją išbrauks iš šalies politinio žemėlapio.
Pasakė, kodėl neįvyko susitikimas su prezidentu
Partnerystės įstatymas, kurio projektas Seime neįveikė net pateikimo stadijos, o vėliau jis tapo Civilinės sąjungos įstatymo projektu, yra tarsi Laisvės partijos vizitinė kortelė ir pagrindinis rinkėjams duotas pažadas – pasiekti, kad ir tos pačios lyties asmenys, ir susituokti nenorintys heteroseksualai galėtų įteisinti savo partnerystę.
„Civilinės sąjungos įstatymo projektas dabar yra pateikimo stadijoje. Rugsėjį Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo apsispręsta pritarti Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir atmesti Artimo ryšio įstatymo projektą. Ir dabar tas projektas antram ir trečiam balsavimui turi grįžti į Seimo posėdžių salę. Manau, jog kai kurie Seimo nariai laukia Ukrainos pergalės, nes nori įsitikinti, kad ruso batas į Lietuvą niekada jau nebeįžengs ir gal jiems bus paprasčiau balsuoti už vakarietiškas, o ne prorusiškas vertybes. Tai yra vertybinis klausimas. Ir valdančioji dauguma turi užduoti sau labai paprastą klausimą: ar per tuos ketverius metus spręsime tik iš išorės primestas krizes, ar sugebėsime priimti sprendimus, kurie labai aiškiai parodys, kad mūsų visa orientacija yra į Vakarus, o ne žvalgomės atgal“, – teigė T. V. Raskevičius.
Jis nė neslėpė, kad reikiamos paramos tam, kad Civilinės sąjungos įstatymas Seime būtų priimtas dar nėra.
„Visą laiką reikėjo skaičiuoti balsus, yra „exelio“ lentelės, jos dėliojasi, jos rodo situaciją 50 ir 50 proc., labai atvirai sakau. Ir pagrindinis klausimas, kada įstatymas grįš į salę – ar jis grįš tada, kai bus užtikrinta reikiama balsų dauguma. Kas lemtų, kad tie 50 ir 50 proc. pasistumtų bent jau į minimalią paramą įstatymo naudai? Mėnulio fazė, matyt“, – tarsi ironizavo Seimo narys.
Tačiau jis pabrėžė, kad šiam įstatymo projektui skirta labai daug energijos, todėl reikia turėti maksimaliai saugų balsų skaičių, kad tas projektas grįžtų ir toliau keliautų įstatymų leidybos procese.
„Jame įdėta labai daug pastangų, labai daug diskutuota, tad ar tikrai mes galime sau leisti prabangą išmesti kaip fejerverką į orą tą įstatymo projektą ir tą diskusiją užbaigti. Paskutinis teisės aktas, kuris kaip nors yra geras LGBT bendruomenės padėčiai, Lietuvoje buvo priimtas 2003 metais – tai Lygių galimybių įstatymas prieš Lietuvai įstojant į ES. Praėjo 20 metų, nepadarytas nė vienas žingsnis. Tai Civilinės sąjungos įstatymas yra pirmas simbolinis įstatymo projektas, kuris labai aiškiai parodytų, kad mes saugome skirtingus Lietuvoje gyvenančius žmonės ir turime judėti į priekį. Ir visi matome, kaip sunku tai padaryti“, – apgailestavo T. V. Raskevičius.
Jis neabejojo, kad jei Civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas Seime, jį pasirašytų ir prezidentas Gitanas Nausėda, nors anksčiau jis yra išreiškęs palankumą Artimo ryšio įstatymo projektui.
„Esu įsitikinęs, kad prezidentas pasirašytų tokį įstatymą. Nes vienas pagrindinių prezidento prioritetų yra gerovės valstybė. Labai tikiuosi ir esu įsitikinęs, kad prezidentas yra suinteresuotas, kad Lietuva būtų Vakarų, o ne Rytų pasaulio dalis. Su prezidentu tiesiogiai per šituos dvejus metus nesus susitikęs, nors ir prašiausi. Manau, kad prezidentas tiesiog bijo patekti į vieną kadrą su homoseksualiu Lietuvos politiku. Manau, kad galvojama apie paramą tam tikrose visuomenės grupėse prieš ateinančius rinkimus. Bet manau, kad bet koks kandidatas, kuris ketina laimėti prezidento rinkimus 2024 metais, jis turės būti ne atskirų visuomenės grupių, o visų Lietuvos žmonių prezidentas“, – akcentavo laidos pašnekovas.
Galvoja ir apie kitą kadenciją
Nepaisant to, kaip šią kadenciją seksis priimti Civilinės sąjungos įstatymą, tai esą neturės įtakos Laisvės partijos gyvavimui. T. V. Raskevičius buvo tikras, kad „laisviečiai“ bus išrinkti ir į kitos kadencijos Seimą.
„Pasakysiu paprastai – Civilinės sąjungos ar Partnerystės įstatymas bus priimtas, tik klausimas, kaip greitai, nes Lietuva yra Vakarų pasaulio dalis, vertybiškai eina į Vakarus, keičiasi visuomenės požiūris ir tai yra neišvengiama. Mes esame teisūs, tie pokyčiai įvyko visose valstybėse, jie davė pozityvių rezultatų, tai neišvengiamai atsitiks ir Lietuvoje. O kalbant apie ateitį, susiklosčius pačiam blogiausiam scenarijui, tiesiog rinkėjai turės į parlamentą atvesti daugiau politinių jėgų, kurios nekrūpčiotų, o pasakytų, kad mus reikia Vakarų partnerių ne tik ginklų ir tankų, bet ir jų vertybių, nes tai demokratinės, žmones gerbiančios vertybės“, – teigė T. V. Raskevičius.
Todėl jis ir atmetė skeptikų prognozes, kad Laisvės partijai artėjančių rinkimų ciklas gali būti paskutinis ir ji išnyks iš politinio žemėlapio.
„Buvo labai daug skeptikų, kurie sakė, kad mes ir į Seimą nepateksime, nes apklausos rodė 3 proc., o mes surinkome daugiau nei 9 proc. Taip, Lietuvoje egzistuoja naujų partijų fenomenas ir dažniausiai antrieji rinkimai tokioms partijoms nerodo sėkmės. Manau, kad Laisvės partijai taip nenutiks dėl vienos priežasties – mes esame politinė jėga, kuri turi labai aiškią ideologiją. Daliai žmonių pradeda rūpėti ne tik ekonominiai, bet ir žmogaus teisų, aplinkosaugos, gyvūnų apsaugos klausimai ir Laisvės partija yra ta jėga, kuri tuos klausimus įkūnija. Tad klausimas, kad kiti, jei ne Laisvės partija. Kitos politinės jėgos Lietuvoje šiai dienai nėra, gal atsiras, gal tokių partijų daugės, bet šiai dienai Laisvės partija šiame spektre yra vienintelė. Lietuva yra pažangi, moderni, XXI amžiaus Europos valstybė, ir esu tikras, kad Laisvės partija bus ir kitos kadencijos LR Seime“, – užtikrintai kalbėjo politikas.
Prognozuoja, jog koalicija išliks
Tačiau kol kas tenka galvoti ne tik apie ateinančius rinkimus, bet ir spręsti nesutarimus su partneriais valdančiojoje koalicijoje.
„Valdančioji koalicija, manau, kad išliks, nes šiai daugumai nėra jokios alternatyvos. Ir džiaugiuosi, kad tokia valdančioji dauguma yra Lietuvoje, nes tam tikromis principinėmis nuostatomis, kurios yra būtinos šiais neramiais laikais, dauguma šias nuostatas įkūnija ir įgarsina. Kalbant apie Laisvės partijos poziciją, mes vis dar esame įsitikinę, kad tie pokyčiai, kurių siekiame Lietuvos politikoje, juos siekiama įgyvendinti esant valdžioje, to siekiame patalpindami, prioretizuodami tuos klausimus politinėje darbotvarkėje, tai mums pavyko padaryti. Kita vertus, yra tam tikras koalicijos partnerių įsipareigojimas vienas kitam, jei kalbame apie svarbius dalykus, kurie svarbūs kitiems koalicijoms partneriams, lygiai taip pat reikia suprasti, kad yra klausimai, kurie svarbūs Laisvės partijai ir mes dėsime visas pastangas, kad jie per ateinančius dvejus kadencijos metus būtų įgyvendinti.
Tam tikrais etapais yra didelio nusivylimo, ypač kai nesilaikoma dalykų, kurie sutarti žodžiu, kai pasakoma vienaip, o elgiamasi kitaip. Dažnai cituojamas tas vienas punktas, kad koalicijos partneriai dės visas pastangas, kad tam tikri įstatymų projektai būtų priimti. Tai kaip aš turėčiau traktuoti, kad jei įregistravus įstatymo projektą, kuris priskirtinas prie kitų klausimų, kiti valdantieji registruoja alternatyvius projektus. Tai čia kas – bendros pastangos? Ne, čia yra veikimas prieš. Bet mes bandome laikytis solidžiai toje situacijoje, be cirkų, nesisvaidome pareiškimais apie pažeistą koalicijos sutartį. Manau, kad dėl tam tikrų klausimų turėtų būti susitarta principingai uždaruose formatuose ir tada laikomasi vieningos linijos“, – tvirtino T. V. Raskevičius.
