aA
Sekmadienį lietuviai atidavė balsus referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Tai buvo vienas iš dviejų kartu su Prezidento rinkimais vykusių referendumų. Kitas klausimas, kuriuo rinkėjai turėjo pasisakyti, buvo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, tačiau pasisakiusių „už“ buvo per mažai: įteisinti daugybinės pilietybės nepavyko.
© DELFI / Lukas Bartkus

VRK duomenimis, referendume dėl pilietybės išsaugojimo balsavo 1 291 947 (52,58 proc.) rinkėjų. Konstitucjos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 927 410 rinkėjų (71,78 proc. balsavusių).

Nors pritariančiųjų skaičius didelis, tačiau tam, kad daugybinė pilietybė būtų įteisinta, pagal esamą rinkėjų aktyvumą kone visi jie turėjo pasisakyti „už“. Taip yra todėl, kad norint pakeisti šį Konstitucijos straipsnį referendumo metu taikomi dviejų absoliučių daugumų barjerai.

Kitaip tariant, balsuoti sprendžiant pilietybės klausimą turi ne mažiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių, ir tiek pat – pusė arba daugiau visų balsuoti galinčių asmenų – turi palaikyti sprendimą keisti Konstituciją.

Vis dėlto tokį scenarijų ekspertai piešė dar prieš referendumą. Kaip teigė Mykolo Romerio universitete dėstanti politologė Rima Urbonaitė, tam, kad būtų susidaręs reikiamas palaikytojų skaičius, referendumo aktyvumas turėjo siekti apie 80 proc.

Viskas skaičiais

Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turėjo dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. VRK duomenimis, į rinkėjų sąrašus šių rinkimų metu buvo įtraukti 2 472 000 asmenys. Tai reiškia, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo būtų laikomas įvykusiu, jame turėjo dalyvauti ne mažiau 1 236 000 rinkėjų.

Kad daugybinė pilietybė būtų įteisinta Lietuvos Respublikos konstitucijoje, „už“ taip pat turėjo pasisakyti pusė arba daugiau visų rinkimų teisę turinčių piliečių, t.y., ne mažiau 1 236 000 rinkėjų.

Dalyvauti referendume, paskutiniais duomenimis, buvo užsiregistravę ir daugiau nei 50 tūkst. užsienio lietuvių.

Suskaičiavus visus balsus referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, paaiškėjo, kad referendumas neįvyko, jame balsavo 1 160 862 (47,25 proc.) rinkėjų. Kad jis būtų laikomas įvykusiu, jame taip pat turėjo dalyvauti bent 50 proc. visų balsavimo teisę turinčių piliečių.

Kliuvo dėl formuluotės

Dar išankstinio balsavimo metu nemažai rinkėjų teigė nesupratę, už ką balsuoja referendume dėl pilietybės išsaugojimo, esą formuluotė biuletenyje buvo pateikta itin sudėtinga.

Rinkėjams antrino ir ekspertai. DELFI specialioje rinkimų laidoje viešėjęs VU Teisės fakulteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius sakė, kad buvo per mažai paaiškinimo apie referendumus.

„Aš nenorėčiau vertinti, tačiau faktas, kad klausimai opūs, kitas man faktas svarbus atrodo, kad turėjau bent keturis kartus perskaityti formuluotę dėl dvigubos pilietybės ir visiškai nesuprantu, kodėl mes darome dviejų rūšių lietuvius. Diskutuoti yra geras pagrindas ir pasiekti bendrą sutarimą, nes, manau, buvo per mažai aiškinimo ir viešinimo, o kvota yra labai didelė. Aš vertinu tai kaip gerą diskusijos pradžią“, – sakė V. Nekrošius.

Tuo tarpu „valstietė“ Agnė Širinskienė tikino, kad kitaip formuluotės pateikti tiesiog nebuvo galima, be to, apie tai esą buvo diskutuota ilgiau nei pusę metų.

„Klausimas dėl pilietybės išsaugojimo bus atviras tol, kol jis nebus išspręstas. Esame per maža valstybė, kad kasmet rizikuotume prarasti savo piliečius. Manau, kad klausimo atvirumas yra neišvengiamas, su kiekvienais prezidento rinkimais tas klausimas kils. Mano galva, tai neišvengiama, o dėl formuluotės dirbome mažiausiai pusę metų, buvo pasirinktas pats paprasčiausias variantas“, – DELFI laidoje A. Širinskienė.

Prie ambasadų balsavimo metu nusidriekė eilės

Aktyviai lietuviai balsavo ir užsienyje. Įsibėgėjus balsavimui sekmadienį prie Lietuvos ambasadų užsienyje nusidriekė eilės. Suskubę pareikšti savo valią prezidento rinkimuose bei dviejų referendumų lietuviai užsienyje stojo į eiles ir jose laukė ne vieną valandą.

Specialioje DELFI rinkimų laidoje Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke džiaugėsi tokiu lietuvių aktyvumu.

„Aš norėčiau Lietuvos piliečiams padėkoti, kad jie taip aktyviai registravosi, tai yra džiugi žinia, kad jiems rūpi pilietybės išsaugojimas, mes jau širdyse laimėjome referendumą, nes visi apie tai kalba. Daugelis žmonių susivienijo, net prezidentė pareiškė, reikia apie tai ir toliau kalbėti, bet tas referendumas yra laimėtas. Džiaugiuosi, kad mūsų tauta pribrendo“, – teigė D. Henke.

DELFI primena, kad prieš referendumą politologai ne kartą kritikavo informacijos stygių rinkėjams. Taip pat buvo atkreipiamas dėmesys, kad liko daug neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, kas galės koreguoti valstybių sąrašą, kurių pilietybę kaip antrą ar trečią galėtų įgyti Lietuvos piliečiai, ar daugybinę pilietybę turintys piliečiai galėtų kandidatuoti į Lietuvos Seimo rinkimuose, kur tokie piliečiai turėtų atlikti karo tarnybą ir t.t.

Gegužės 12 d. referendume balsavimo teisę turinčių piliečių buvo klausiama, ar jie pritaria, kad piliečiai, įgiję „pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“ nepraranda ir Lietuvos pilietybės.

Tai reiškia, kad Lietuvos pilietybę jau turintis asmuo galėtų priimti ir kai kurių kitų valstybių pilietybę, tačiau ne bet kurių. Išsaugoti Lietuvos pilietybę galėtų tie piliečiai, kurie nuspręstų priimti ES, NATO, EBPO priklausančių ir EEE susitarime dalyvaujančių valstybių pilietybę.

Pakeitus Konstitucijos 12 straipsnį Lietuvos pilietis turėtų teisę įgyti dvi ir daugiau pilietybes.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(87 žmonės įvertino)
2.9310

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (1)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (36)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (61)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (110)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (113)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (11)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (2)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (4)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...