aA
Vaiko teisių atėmimo istorijų fone parlamentarė Dovilė Šakalienė sulaukė kaltinimų, kad ji, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, disponavo didžiulėmis lėšomis iš Norvegijos. DELFI gautoje medžiagoje atskleidžiama, į kokius tikslus buvo orientuota ta parama, ir ten nėra nieko apie tai, kad už norvegų pinigus lietuviai būtų mokomi iš šeimų paiminėti vaikus.
Dovilė Šakalienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip teigiama DELFI gautuose paaiškinimuose, iki narystės ES Lietuva gavo ES finansinę paramą pagal PHARE, ISPA ir SAPARD programas, taip pat dvišalę Norvegijos Karalystės programą, dalyvavo Europos bendrijų programose. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus pilnateise ES nare, atsirado galimybė pasinaudoti ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšomis, taip pat gauti paramą pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus bei Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą.

Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus. EEE finansinio mechanizmo parama yra skirta 15-ai šalių, o Norvegijos finansinio mechanizmo parama yra skirta 12 naujųjų Europos Sąjungos šalių.

Pirmasis EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų laikotarpis apėmė 2004 – 2009 metus. Šiuo laikotarpiu Lietuvai buvo skirta 67,3 milijonai eurų Norvegijos ir EEE paramos įvairiems projektams ir subsidijų schemoms Lietuvoje įgyvendinti. Lėšų skirstymą organizavo Finansų ministerija.

Antrasis EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų laikotarpis apima 2009 – 2014 metus. Šiuo laikotarpiu Lietuvai skirta 84 milijonai eurų Norvegijos ir EEE paramos įvairiems projektams šalyje įgyvendinti. Paramos įgyvendinimo laikotarpis tęsėsi iki 2017 m.

Kaip teigiama DELFI gautuose paaiškinimuose, vienas iš 2009 – 2014 m. finansinio periodo paramos prioritetų – per nevyriausybinių organizacijų rėmimą sustiprinti pilietinės visuomenės vystymąsi, prisidėti prie socialinio teisingumo, demokratijos ir tvarios plėtros, skatinti šalių donorių ir paramos gavėjų visuomenių bendradarbiavimą. Šis prioritetas Lietuvoje buvo įgyvendintas per NVO Programą Lietuvoje.

2012 metų gruodį Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos Lietuvoje operatoriumi tapo Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas kartu su partneriu „OSFL projektai“.

Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Nevyriausybinių organizacijų (NVO) Programos tikslas – sustiprinti pilietinės visuomenės vystymąsi ir prisidėti prie socialinio teisingumo, demokratijos ir tvarios plėtros, skatinti dvišalius santykius tarp šalių donorių ir gavėjų visuomenių.

NVO Programa Lietuvoje buvo nukreipta į žmogaus teises, pilietinio aktyvumo skatinimą ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimų vystymą. NVO Programos Lietuvoje paramos suma, kuri buvo išskirstyta ir panaudota iki 2016 metų pabaigos – 5,5 milijonai eurų iš Europos Ekonominės Erdvės šalių (Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino).

NVO Programos Lietuvoje paramos sritys buvo:

1. Demokratija ir geras valdymas – apimant demokratinių vertybių įtvirtinimą, dalyvaujamąją demokratiją ir aktyvų pilietiškumą, gerą valdymą, informacijos prieinamumą bei skaidrumą.
2. Žmogaus teisės – apimant pilietinių ir politinių teisių skatinimą ir apsaugą bei kovą su diskriminacija visais pagrindais (etninės kilmės, religijos, lyties, lytinės orientacijos, neįgalumo, ir kitais).
3. Pažeidžiamos grupės – paramos sritis apėmė gerovės ir bazinių socialinių paslaugų teikimą pažeidžiamoms grupėms, kur tokios paslaugos be paramos nebūtų teikiamos ar nėra pakankamai teikiamos valstybės institucijų; taip pat buvo stiprinamos naryste pagrįstos NVO, atstovaujančios pažeidžiamas grupes. Šios Programos rėmuose pažeidžiamomis grupėmis laikomi rizikos grupės vaikai ir jaunimas, ŽIV/AIDS paveikti žmonės, neįgalūs ir/ar psichikos sutrikimų turintys vaikai bei jų šeimos, prekybos žmonėmis aukos, smurto šeimoje aukos ir/ar smurto lyties pagrindu aukos.

Papildoma paramos sritis:

4. Aplinkosauga ir klimato kaita – šioje paramos srityje buvo skatinamas NVO aktyvumas siekiant tolydžios plėtros ir aplinkosaugos tikslų.
Vykdant Programą buvo siekiama kovoti su rasizmu ir ksenofobija, homofobija, antisemitizmu, romų diskriminacija, seksualiniu priekabiavimu, smurtu šeimoje (apimant smurtą lyties pagrindu), prekyba žmonėmis, skatinti pagarbą ir daugiakultūrinį supratimą, teigiama DELFI gautame dokumente.

Programos vykdymo metu iki 2016 metų pabaigos pagal išvardintas sritis paramą gavo daugiau nei 100 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų.

Dovilė Šakalienė buvo viena pagrindinių Europos Ekonominės Erdvės NVO Programos rengėjų, bei dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute iki 2015 m. pabaigos. 2013-2015 m. vadovavo Institutui bei NVO Programai. NVO Programa buvo tiesiogiai nuolat prižiūrima ir audituojama EEE Finansinių mechanizmų biuro Briuselyje.

Visa pateikta informacija yra iš viešai prieinamų oficialių šaltinių – Finansų ministerijos, EEE finansinių mechanizmų ofiso Briuselyje.

Seimo narė D. Šakalienė po vaikų paėmimo skandalų sulaukė grasinimų. Kaip rašė BNS, jai yra skirta policijos apsauga. Pati parlamentarė nuo bet kokių komentarų susilaiko.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (27)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (62)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Gyvai / Kitokie pasikalbėjimai. Oskaras Koršunovas ir Rytis Zemkauskas (18)

„Kitokie pasikalbėjimai“ su režisieriumi Oskaru Koršunovu — tiesiogiai gruodžiai 16 d. nuo...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (276)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (1)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (28)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Laikai, kai berniukai dėvėjo sukneles. Ir tam yra įtikinamas paaiškinimas

Sakoma, kad pagal drabužį sutinkama. Tiesa tai ar ne, tačiau faktas, kad mes kaip visuomenė...

Kaune stoja eismas – automobiliai neatlaiko kelio dangos išbandymo (401)

Sekmadienį žiema į Kauną atėjo su trenksmu: iš dangaus krenta snaigės, o kelio danga –...

Ar galima namuose vazone visus metus auginti eglutę (5)

Prieš šventes norisi pasipuošti namus, tačiau gaila kirsti gyvą eglutę? Yra išeitis – galite...

„Žalgirio“ stovykloje – nerimas dėl Jankūno: reikia laukti ir žiūrėti, kas bus (15)

Kauno „Žalgiris“ iškovojo lengvą pergalę „Betsafe- LKL “ čempionato rungtynėse...