– Visą laiką norėtųsi, kad jie būtų laiku perduoti. Idealiausia būtų, jeigu jie būtų perduoti dar iki šio pavasario kontrpuolimo operacijų pradžios. Tačiau yra toks posakis: „Geriau vėliau negu niekada“. Mes žinome, kad ukrainiečių pilotus dabar ruošia ir apmoko anglų kalbos, tai truks apie keturis mėnesius. Po to, dar kurį laiką bus kursas naudojimosi lėktuvais. Pradedama nuo anglų kalbos. Man keista, kodėl pilotai nebuvo mokomi anglų kalbos anksčiau.
– Kuo lėktuvai F–16 yra pranašesni už tuos, kuriais skraidė ukrainiečių pilotai iki šiol?
– Tai yra naujausias ir moderniausias lėktuvas–mašina, kuri yra labai universali. Ją galima pritaikyti ir atlikti daugybę funkcijų. Šiai mašinai yra prigaminta be galo daug ginkluotės ir raketų, jos panaudojimas yra labai platus. Įskaitant ir raketų numušinėjimus, kovas su dronais... Tai yra labai universali mašina ir ji daugeliu parametrų yra žymiai pranašesnė, už senus sovietinius lėktuvus.
– Dabar Ukraina sako, kad vis tiek artimiausius kelis mėnesius negalės ginti savo oro erdvės, bet kai jie turės 61 naikintuvą, dalį duos Nyderlandai, dalį Ukraina, ar to užteks?
– Turint omenyje, kad tai yra labai universali platforma, 61 yra tikrai geras skaičius. Man sunku pasakyti, ar pakanka, bet žiūrint į tai, kad neturėjo nė vieno tokio lėktuvo, dabar, aišku, Ukrainos pajėgos įgauna didelę ugnies galią ir įgaus tam tikrą pranašumą prieš rusų pajėgas.
Galės toli esančius objektus atakuoti, trukdyti logistiką, gali padaryti skirtumą mūšio lauke ukrainiečių naudai. Spręsti, ar pakanka, dabar sunku pasakyti, bet galiu sakyti, kad tai bus didelis skirtumas.
– Kaip jums atrodo, kodėl iki šiol Jungtinės Valstijos delsė sutikti perduoti šiuos naikintuvus, nes reikalingas buvo jų leidimas, kadangi tai yra karinė technologija.
– Prisiminkime, kad mūsų Vakarų sąjungininkai, ypač JAV, nuo karo pradžios dvejojo. Laikui einant, karui vystantis, Vakarai pamatė, kad ukrainiečiai gali apsiginti ir gali laimėti karą, požiūris keitėsi ir vis sudėtingesnė ir galingesnė ginkluotė buvo jiems perduodama.
F–16 irgi yra aukštos kategorijos ir strategiškai svarbi ginkluotė, todėl, matyt, turėjo Vakarai subręsti iki šito. O baimių, matyt, yra nemažai. Viena iš priežasčių, kodėl Jungtinės Valstijos dvejoja, tai baimė, manyčiau šiek tiek perdėta, dėl branduolinio ginklo panaudojimo iš Rusijos pusės.
Baimė dėl nežinomybės, kas bus, jeigu Ukraina laimės karą, jeigu subyrės Rusija. Kas, ko gero, iššaukė daug svarstymų, dvejonių, diskusijų ir dėl to šis klausimas buvo vilkinamas.
Trečioji baimė, matyt, Jungtinėse Valstijose yra tam tikra kategorija politikų ir ekspertų, kurie kažkodėl turi tokią iliuziją, kad Rusijos nugalėti yra neįmanoma. Manyčiau, kad tos priežastys ir darė įtaką, kad taip buvo vilkinami sprendimai dėl ginkluotės tiekimo.
– Iš pradžių mes kalbėjom apie ilgojo nuotolio, vidutinio nuotolio raketas, po to apie tankus, kuriuos Vakarai taip pat perdavė, dabar yra naikintuvai. Tiesa, jie dar neatkeliavo į Ukrainą, bet, kaip keliaus? Ko Ukraina galės prašyti dar, kas yra aukščiau ginkluotės piramidėje?
– „ATACMS“ yra prioritetas, kurios yra naudojamos „HIMARS“ sistemos, kurias ukrainiečiai jau turi. Su „ATACMS“ sistemomis galės apšaudyti Rusijos gynybos gilumoje esančius objektus, trikdyti logistiką. Atkeliavus F–16, jiems reikalinga ginkluotė, ir visa kita įranga. Manyčiau, tai yra ugnies galią didinančios priemonės, kuriomis jie galės apšaudyti ir naikinti Rusijos komunikacijos kelius gynybos linijose, gynybos linijas, štabus, logistikos taškus, visiškai sutrikdyti Rusijos gynybinę veiklą.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su V. Malinioniu žiūrėkite čia:
