„Aš nepasakyčiau, kad tai nauja fazė. Tai reikia įvardinti kaip jų planų pakeitimą – jie tai vadina nauja faze, tačiau jie akivaizdžiai pakeitė savo planus: pasistengė sukoncentruoti likusias pajėgas Rytų Ukrainoje ir pereiti į puolimą. Kaip jiems ten seksis – klausimas. Buvo visokių nuomonių, ar ukrainiečiai pasiruošė, bet aš manau, kad pagrindinis dalykas išlieka tas pats: ar jiems pakankamai Vakarai atgabeno ginkluotės“, – Delfi sakė S. Guzevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad galima matyti besitęsiančius aviacijos smūgius rytinei Ukrainai, tad, pasak atsargos pulkininko, akivaizdu, jog ukrainiečiai vis dar neturi pakankamai išmanios prieštankinės ir priešlėktuvinės ginkluotės tokiam puolimui atremti.
„Jeigu jie užstabdytų ir užkirstų rusams oro operacijas, tai ant žemės rusams būtų labai prastai. Aišku, jie dar turi artileriją ir čia vėlgi ginkluotės trūkumas akivaizdžiai parodo, kad ukrainiečiai, nors kai kurias perdislokuojamas rusų kolonas sėkmingai sunaikino, bet jiems nepavyko suduoti koncentruotų smūgių į pajėgų susitelkimo vietas – tai leidžia rusams bandyti toliau atlikti puolamuosius veiksmus“, – paaiškino S. Guzevičius.
Antradienį vidurdienį pasirodė žinia apie šturmuojamą Mariupolio „Azovstal“ metalurgijos gamyklą. Kiek vėliau pranešta, kad gamykla subombarduota, o po jos griuvėsiais įstrigo šimtai civilių ir dalis sužeistų karių. Atsargos pulkininko teigimu, rusams pavykus galutinai palaužti uostamiestį, jų pajėgos sustiprintų puolančiuosius Donbaso regioną.
„Rusai bando bent jau seną savo planą, ko jiems nepavyko 2014 metais, įgyvendinti – pasidaryti pilnai kontroliuojamą koridorių iki Krymo. Čia, aišku, labai norėtųsi, kad ukrainiečiai jiems įkaltų pleištų, jog jie negalėtų perimti pilnai to koridoriaus, tačiau čia visada išlieka „jeigu“ – vėl ginkluotės klausimas“, – akcentavo S. Guzevičius.
Praėjusią savaitę buvo nuskandintas Juodojoje jūroje buvęs rusų milžinas kreiseris „Moskva“. Įvairių ekspertų vertinimas tuomet buvo paprastas: tai – itin didelis praradimas Rusijai.
„Iš vienos pusės, tai išties svarbus praradimas rusams, bet jie turi ir daugiau laivų, tad stengsis tęsti raketų smūgius, kiek sugebės. Visgi, aišku, jau ne pirmas prarastas laivas verčia juos taip pat būti atsargesnius ir nebe tokius įžūlius – akivaizdžiai jie yra baudžiami už tas raketų atakas iš jūros“, – pabrėžė atsargos pulkininkas.
Pastarosiomis dienomis vėl buvo bombarduojama vakarinė Ukrainos dalis bei sostinė Kyjivas. S. Guzevičiaus teigimu, tai – rusų bandymas išlaikyti įtampą ir parodyti išlikusią savo karinę galią.
„Tai iš dalies būtų ir atsakymas dėl nuskandinto kreiserio – jie nori parodyti, kad to kreiserio praradimas nepakeitė jų kovinės galios, ir jie gali toliau apšaudyti tiek sostinę, tiek Vakarų Ukrainos miestus“, – sakė pašnekovas.
S. Guzevičius pastebėjo, kad antradienį, po ilgesnio laiko nesirodymo viešumoje, vėl prabilo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kalbėjęs, kad tęsiamas plano „išvaduoti Donecko ir Luhansko liaudies respublikas“ įgyvendinimas.
„Jo pagrindinis kaltinimas iškart buvo pasakytas, kad štai, Vakarai kalti, nes tiekia Ukrainai ginkluotę ir už tai ta „operacija“, kaip jie vadina, užsitęs, bet aš manau, kad jis atidengė skaudžiausią rusų vietą – visiškai akivaizdžiai parodo, ko jie labiausiai nenori ir ką labiausiai turi daryti Vakarai: tiekti ginkluotę. Rusai tiesiog patys atidengia kortas, kas jiems skaudžiausia ir kas juos labiausiai neramina“, – įvertino S. Guzevičius.
Apibendrindamas dabartinę karo eigą, atsargos pulkininkas akcentavo, kad vienas iš esminių aspektų, kaip buvo ir nuo pat karo pradžios, lieka įvairių šalių ginkluotės tiekimas Ukrainai.
„Trys dalykai, kurie buvo pakankamai aiškūs pirmąją karo dieną, lieka: motyvacija, kurios, ačiū Dievui, Ukrainai netrūksta, kitas dalykas – nepaprastai svarbi jau minėta Vakarų tiekiama ginkluotė, nes jie išnaudoja ją greičiau nei ji tiekiama, ir labai svarbi teisingai pasirinkta asimetrinė taktika, kad maksimaliai išvengtų savo aukų ir suduotų maksimalius smūgius rusų okupacinei kariuomenei“, – pabrėžė S. Guzevičius.
Pašnekovas, kalbėdamas apie ginkluotę, prisiminė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasakymą, kuriuo jis teigė, kad jaučiasi kaip Bilas Murėjus (pagrindinis aktorius) filme „Švilpiko diena“ – kasdien atsikelia, jo kasdien klausia, ko trūksta Ukrainai, o jis kasdien atsako tą patį: ginklų.
