Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita atskleidžia, kad ministerijose yra problemų – trūksta įgūdžių ir žmonių, duomenų, finansų.
EBPO tyrimas rodo, kad iš dešimties ministerijų net devyniose – aibė problemų. Trūksta kompetentingų darbuotojų, analitinių gebėjimų, politinių žinių ir įrodymais grįstų sprendimų.
Anot ataskaitos, vienintelė Aplinkos ministerija nesusiduria su šiais iššūkiais.
„Tos problemos, kurias turime, yra įsisenėjusios. O pagrindinė jų, kuri gal nėra taip aiškiai akcentuota pačioje ataskaitoje – mūsų labai didelis teisėkūros srautas. Kuris atitraukia tarnautojų dėmesį, laiką ir gebėjimus“, – LNK sakė premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Darius Žeruolis.
Viešojo administravimo profesoriaus nuomone, Vyriausybė nedirba aklai. Bet kai užpuola krizės – tikrai pagrįstų sprendimų pritrūksta.
„Kai atsiranda netikėta situacija, nesuplanuota, kokių politikoje visada buvo ir bus, tada atsiranda tas aklumo elementas“, – LNK teigė profesorius Saulius Pivoras.
Dėl Baltarusijos sukeltos neteisėtų migrantų krizės, Agnės Bilotaitės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija dar visai neseniai buvo visų dėmesio centre. Atrodo, kad rimties ministerijos darbams reikia ir rimtų, patyrusių specialistų. Tačiau EBPO tyrimas rodo, kad darbuotojai ir jų kompetencija yra bene didžiausia ministerijos problema.
„Mes neturime netgi universitetų, kurie ruoštų tokių kompetencijų turinčius asmenis. O bėda, tai daug tų priežasčių gali surasti. Tai yra nepatrauklumas, prestižo nebuvimas“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
Naujienų portalas alfa.lt skelbia, kad Vidaus reikalų ministerijoje vyksta dar įdomesni dalykai. Esą ministerijoje nauji darbuotojai dygsta kaip grybai po lietaus. Naujais patarėjais ir analitikais tampa vos 20 metų sulaukę jaunuoliai.
Ministerija negali atsakyti, kiek tokių darbuotojų priėmė.
„Tai, kad jaunas žmogus negali dirbti valstybės tarnyboje, tai norėčiau paneigti šitą mitą. Valstybės tarnybai reikia įvairių žmonių. Reikia žmonių, turinčių patirties, reikia žmonių su naujomis kompetencijomis“, – teigė vidaus reikalų viceministrė.
Anot tarptautinių ekspertų bene blogiausiai savo darbą įsivertino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Mes per daug metų labai įpratome viešajame sektoriuje pirkti viską mažiausios kainos principu. Taip pat perkami ir žmonės, jų talentai, tuo pačiu mažiausios kainos principu. Ir tuomet mes tikimės, kad turėsime daug motyvuotų, talentingų žmonių viešajame sektoriuje“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija šią akimirką sprendžia dvi krizes – koronaviruso pandemijos ir Kinijos ekonominio spaudimo. Tačiau čia priimti svarbius sprendimus valdininkus stabdo duomenų stoka.
„Pasitelkiame analitikus tam, kad padarytume paramos verslui priemones taiklesnes. Taip pat subūrėme analitinį padalinį, kuris ir rūpinasi tokių sprendimų kuo geresniu informatyvumu“, – LNK kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Profesorius S. Pivoras siūlo ministerijos sprendimus labiau grįsti duomenimis.
„Turėtų turėti bent keli žmonės, bent jau nedidelį, minimalų padalinį, kuris būtų atsakingas už srities ar sektoriaus viešosios politikos analizę, už duomenis, galbūt tyrimų užsakymą iš universitetams, kitoms tiriamosioms institucijoms“, – sakė S. Pivoras.
Premjerės I. Šimonytės patarėjo teigimu, netrukus Vyriausybė pateiks valstybės tarnybos reformą.
„Lengviau patekti į valstybės tarnybą, lengviau siekti karjeros ir užsiimti motyvuotu ir įdomiu darbu“, – sakė D. Žeruolis.
Anot jo, reforma leis padidinti valstybės tarnautojų algas, kurios kai kuriose ministerijose atsilieka 2–3 kartus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
