„Byloje surinkti duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjas kol kas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje paskelbė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija.
Pasak teismo, nors šiuo metu A. Pukelis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kuriuo yra reglamentuojama leidimų nešiotis ginklus tvarka, numatyti „gėriai yra didesnė vertybė nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu“.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką.
„Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą“, – A. Pukeliui nepalankioje nutartyje nurodė teismas.
Prašymą išduoti leidimą turėti medžioklinį ginklą viešu asmeniu pripažintas žinomas verslininkas Vilniaus apskrities policijai pateikė dar 2016 m., tačiau pareigūnai priėmė neigiamą sprendimą. Po to A. Pukelis šį sprendimą apskundė teismui, byla ne kartą buvo nagrinėjama dviejų instancijų teismuose, šio klausimo svarstymas buvo sugrąžintas policijai, kol galop 2021 m. verslininkas vėl kreipėsi į policiją.
Pareigūnai, įvertinę duomenis apie A. Pukelio anksčiau padarytas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengumus, priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad jis „daro labai daug pažeidimų, jie nuolat pasikartoja, o tai rodo, jog jis ne tik linkęs pažeidinėti įstatymus, bet ir visiškai nelinkęs keisti savo elgesio, įstatymų nesilaikymą toleruoja įvairiose srityse kaip jam priimtiną elgesį.“
„Pareiškėjo įvykdyti nusikaltimai, administraciniai pažeidimai, jų kiekis, sistemiškumas, taikytos bausmės ir administracinės atsakomybės neefektyvumas, jo paties požiūris į pažeidimus ir savo atsakomybę, pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, nes jo požiūris į įstatymų nesilaikymą gali nesulaikyti nuo pažeidimų ir ginklų laikymo bei naudojimo srityje“, – konstatuojama policijos priimtame nutarime.
Šį policijos sprendimą apskundęs A. Pukelis ir jam atstovaujantis advokatas pažymėjo, kad pareigūnai sprendimą neišduoti leidimo ginklui esą nepagrįstai grindė praeityje verslininko atžvilgiu inicijuotais ikiteisminiais tyrimais ir baudžiamosiomis bylomis, taip pat nurodant ir praeityje jo padarytus administracinius nusižengimus.
„A. Pukelio asmenybė neturėtų būti vertinama išnykusių teistumų kontekste, t. y. jis negali būti baudžiamas už tas pačias nusikalstamas veikas antrą kartą, neišduodant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, – buvo teigiama skunde.
Jame taip pat buvo akcentuojama, kad paskutinioji baudžiamoji byla, iškelta A. Pukeliui, kai jis Kauno mafijos tėvu laikomo Henriko Daktaro sūnui Enrikui atėmė laisvę, dar 2016 m. buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju, nuo šios bylos nutraukimo praėjo daugiau kaip 3 metai, todėl šis nuosprendis esą jau yra neaktualus.
„A. Pukelis laikomas nepriekaištingos reputacijos, o policija nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog jis šiuo metu tebekelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui“, – skunde teismui taip pat buvo nurodoma, kad pareigūnai be pagrindo atsižvelgė į verslininko padarytus administracinius nusižengimus, todėl esą susiklostė situacija, kai asmuo, praeityje padaręs administracinius teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo jo asmenybės vertinimo, neribotą laikotarpį patirs neproporcingus ir nepagrįstus savo teisių ribojimus.
Be to, verslininkas pažymėjo, kad jo prašymas išduoti ginklą neišspręstas jau daugybę metų, o leidimas nešioti ginklą jam reikalingas medžioklei, nes jis daugiau kaip 20 metų yra medžiotojų klubo narys, turi galiojantį medžioklės bilietą, iki šiol moka nario mokesčius, bet „negali užsiimti savo mėgstama veikla“.
Bet teisėjai, išanalizavę byloje esančius duomenis, nusprendė, kad, nors A. Pukelio teistumai yra išnykę, tačiau jis 2018–2021 m. administracine tvarka yra baustas 21 kartą, iš jų 13 kartų už tai, jog būdamas savo vadovaujamos bendrovės vadovu nepateikė duomenų apie asmenį, padariusį užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, jis 2020–2021 m. administracine tvarka 8 kartus baustas už greičio viršijimą, mobiliojo ryšio priemonių naudojimą vairuojant, kelio ženklų nesilaikymą.
„Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu yra pasibaigęs, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad asmens nuteisimo faktas išnyko – teistumo faktai neabejotinai yra svarbūs vertinant asmenį charakterizuojančius duomenis, požiūrį į teisės normų laikymąsi, polinkį nusikalsti, kelti grėsmę sau ir aplinkiniams“, – teisėjai nurodė, jog asmuo, siekiantis įgyti teisę įsigyti ir turėti ginklą, privalo atitikti visus įstatyme nustatytus aukštus reikalavimus, keliamus ne tik jo reputacijai, bet ir elgesiui.
Pasak teismo, policijos pareigūnai, remdamiesi A. Pukelio biografijos faktais, vertino jo elgesį ir pokyčius po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, teisės pažeidimų pobūdį ir sistemingumą.
„Iš policijos sprendimo matyti, kad buvo įvertintas ne tik pareiškėjo teistumo faktas, bet ir nusikalstamų veikų/administracinių nusižengimų pobūdis, jų grėsmė visuomenės saugumui ir tvarkai, pareiškėjo asmenybė, taigi iš ginčijamo sprendimo matyti, jog jame įvertinta pareiškėjo individuali situacija ir pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Anot jų, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos riboti teisę asmenims įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys abejoti dėl pavojaus, kurį asmuo gali kelti arba kelia sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai, turėdamas teisę laikyti ar nešiotis ginklus.
„Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, policijos surinkti duomenys nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje, be kita ko, aktualumo vertinant jo elgesį šių dienų kontekste“, – teismas taip pat atkreipė dėmesį į A. Pukelio padarytus administracinius nusižengimus, kurie nepaneigia jo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo, demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką.
Todėl, teismo teigimu, A. Pukelis kol kas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.
