Bus fiksuojama, kada, kur, kiek laiko ir su kuo žmogus kalbėjo telefonu, kam ir kada rašė trumpąsias žinutes. Taip pat bus kaupiama informacija apie abonento buvimo vietą ryšio metu, duomenys apie neatsakytus skambučius, o ateityje – ir iš kokio kompiuterio bei kam žmogus rašo elektroninius laiškus.
„Įstatymas daro mus policine valstybe“, - piktinosi „darbietis“ Kęstutis Daukšys. Anot parlamentaro, priimtas projektas reglamentuos tai, „kas ir dabar vyksta“ bei kartais išmetama į spaudą, todėl jis paragino „nekopijuoti aklai ES reikalų“ ir to neįteisinti. Pataisos esą apribos piliečių laisvę ir teisę turėti asmeninį gyvenimą.
„Kiekvienas žmogus traktuojamas kaip potencialus teroristas. Briuselio valdantieji yra visai nušokę nuo proto“, - dar ašriau piktinosi liberaldemokratų atstovas Egidijus Klumbys.
Savo ruožtu liberalas Vytautas Grubliauskas nuogąstavo, kad dėl ilginamo duomenų saugojimo termino padidės bendrovių išlaidos, o tai guls ant klientų pečių.
Tačiau kai kurie Seimo nariai ramino kolegas, kad Elektroninių ryšių įstatyme apie visuotinį gyventojų sekimą nekalbama. „Apie tai reikia kalbėti svarstant Operatyvinės veiklos įstatymą. Čia yra tik duomenų saugojimas", - kalbėjo konservatorius Saulius Pečeliūnas.
Anot Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko liberalcentristo Rimanto Remeikos, įtvirtinus duomenų apie ryšių srautą saugojimą bus galima reglamentuoti, kas yra už tai atsakingas, ir numatyti atsakomybę už pažeidimus. „Atsisakysime fobijų, kad duomenys gali patekti į viešumą. Įstatymas leis daug laisviau jaustis patiems“, - pabrėžė jis.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socdemas Julius Sabatauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad net jei Lietuvoje nejaučiama terorizmo grėsmė, esama kitų nusikaltimų, kuriuos ištirti gali padėti, pavyzdžiui, informacija apie telefonų skambučius.