Dabar vienišas asmuo, neturintis artimųjų, kurie pasirūpintų laidotuvėmis arba paskutinis savo giminės atstovas, savivaldybės yra laidojamas specialiame kvartale, kapvietėje, kartu su nenustatytos tapatybės asmenimis.
Pasitaiko tokių atvejų, kuomet kapavietę prižiūrėję asmenys, net pažymėję ateičiai savo vardus ant kapavietės, pagal savivaldybės tvarką yra palaidojami ne toje vietoje, bet specialiuose kvartaluose, sako įstatymo pataisos autoriai.
Vilniaus Karveliškių kapinių administracijos vadovas Darius Jakutonis LNK parodė, kurioje vietoje kapinėse yra laidojami vieniši asmenys – paskutinis laidojimas čia vyko rugsėjo 30 dieną, kai buvo palaidota 16 vienišų asmenų urnose.
„Tai gali tiesiog būti vienišas žmogus, neturėti artimųjų, jis laidojamas valstybės lėšomis“, – paaiškino D. Jakutonis.
Jo vertinimu, siūlomus pakeitimus realybėje būtų sunku įgyvendinti.
„Mes tikriausiai sunkiai surastume tą kapą, kurį jis prižiūrėjo, nebent tokia informacija pas mus jau būtų jau suvesta į neseniai sukurtą programą, tai galbūt ir būtų tada galimybė, bet jei anksčiau prižiūrėjo ir nėra suvestas kaip prižiūrintis asmuo, atsakingas už kapavietę asmuo, tai faktiškai yra neįmanoma“, – kalbėjo kapinių administracijos vadovas.
D. Jakutonis paaiškino, kad žinoti informaciją galima apie palyginti nesenas kapavietes.
„Kur yra, pavyzdžiui 1978 metais kažkas rašyta, tai mes tikrai neatseksime tų duomenų, nes būna tokie įrašai, kur adresai pasikeitę, telefonai nebeišlikę ir net žmonės numirę būna“, – pasakojo jis.
Pašnekovo teigimu, jei atsiranda palaidoto kaip vienišas asmuo žmogaus artimieji, jie gali teikti prašymą perlaidoti urną į savo šeimos kapavietę.
„Įmonė atvažiuoja, nuima plokštę ir tiesiog išduodama urna“, – paaiškino D. Jakutonis.
Kalbėdamas apie neprižiūrimus kapus, kapinių administracijos vadovas sakė, kad tokie yra pažymimi specialia lentele.
„Du metus stebime, fiksuojame, fotografuojame, ar tikrai niekas nelanko. Po dviejų metų perduodame visą informaciją Vilniaus miesto savivaldybei, kuri peržiūri visą dokumentaciją, nuotraukas, kad tikrai nėra lankoma, prižiūrima ir perduoda tarybai priimti sprendimą, ar priskriti kapavietes prie neprižiūrimų. Jei toks sprendimas priimamas, gali bet koks žmogus atvykti ir, pasirinkęs kapavietę, ją perimti sau prižiūrėti“, – sakė S. Jakutonis.
Karveliškių kapinėse, pasak jo, tokio poreikio dar nebuvo, tačiau kitose, senesnėse miesto kapinėse tokių atvejų būna.
„Yra netgi ir palaidotų į tas pačias kapavietes naujų asmenų“, – kalbėjo S. Jakutonis.
Jis pasakojo, kad žmonės, artėjant Vėlinėms, jau dabar tvarko artimųjų kapus.
„Tendencijos, mados tikrai nesikeičia – vieni granito plokštėmis dengia, kiti gėles sodina. Dažniausiai jaunimas, jei miršta visi senoliai, uždeda granito plokštes, kad mažiau būtų tvarkymosi – tai yra patogiau jiems, o senoliai vis dar gėles sodina. Jaunimas išvyksta į užsienį, tada pastebime, kad kapavietės tampa žole apaugusios“, – sakė kapinių administracijos vadovas.
Įprastai Vėlinių laikotarpiu, anot S. Jakutonio, kapinių priežiūros administracija per mėnesį išveža apie 300 tonų atliekų.
„Manyčiau, kad ir daugiau“, – pridūrė jis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
