„Apie savo kandidatą į prezidentus paskelbsime lapkričio pradžioje. (Kandidatą į prezidentus – ELTA) turime“, – LRT radijui pirmadienį ryte teigė „laisviečių“ lyderė A. Armonaitė ir
Anot politikės, prezidento rinkimai yra svarbūs, todėl jos partija pasiruošusi juose dalyvauti.
„Manome, kad svarbu dalyvauti, atstovauti rinkėjams ir kad žmonės prezidento rinkimuose turėtų pasirinkimą. (...) Tai tas pasirinkimas bus, Laisvės partija jį duos“, – pridūrė A. Armonaitė.
Politiniuose užkulisiuose kalbama, kad „laisviečių“ kandidatu į prezidentus gali tapti buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Oficialiai tokių ketinimų Laisvės partija nekomentavo. A. Armonaitė tik užsiminė, kad buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas būtų tinkamas pretendentas varžytis dėl šalies vadovo posto.
Apie dalyvavimą prezidento rinkimuose jau yra pranešusi konservatorių kandidatė premjerė Ingrida Šimonytė, „valstietis“ Aurelijus Veryga, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Apie savo kandidatūrą paskelbė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, teisėsaugos akiratyje esantis ir riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas-Celofanas.
ELTA primena, kad artimiausi šalies vadovo rinkimai vyks 2024 m. gegužę.
Armonaitė apie galimybę blokuoti konservatorių kandidatus į EK: visos priemonės yra įmanomos
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė neatmeta galimybės, kad reikiamos paramos civilinės sąjungos įstatymo projektui nesulaukiantys „laisviečiai“ gali blokuoti konservatorių teikiamus kandidatus į Europos komisaro poziciją.
„Kol kas ta diskusija apie eurokomisaro skyrimą nėra prasidėjusi. Tačiau, manau, kad visos priemonės politiniame spektre, yra įmanomos.
Tai yra normalus parlamentinis darbas diskutuoti dėl kandidatūrų“, – LRT radijui teigė A. Armonaitė.
Politikė akcentuoja, kad koalicija savo programoje yra įsipareigojusi dėti maksimalias pastangas, kad civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas. Todėl, pasak jos, koalicijos partnerių siūlymai paramos ieškoti Seimo opozicijoje yra nekolegiški.
„Koalicija taip pat yra įsipareigojusi vakarietiškoms demokratinėms vertybėms. Ir su šiais tvirtais įsipareigojimais, kuriuos prisiėmė ir Laisvės partija, ir Tėvynės sąjunga, ir Liberalų sąjūdis, dabar siųsti vienus iš koalicijos partnerių su ištiesta ranka rinktis balsus opozicijoje yra mažų mažiausiai nekolegiška“, – sakė A. Armonaitė.
A. Armonaitė taip pat pažymėjo, kad jai kyla klausimų, ar „mobilizacija koalicijoje buvo maksimali“.
Praeitą savaitę naujienų portalas Delfi informavo apie Laisvės partijos valdybos patvirtintą veiksmų planą, kuriame aptarti veiksmai tuo atveju, jei koalicijos partneriai tinkamai neparems „laisviečiams“ ypač svarbaus civilinės sąjungos projekto.
„Siekiant koalicijos partnerių paramos Civilinės sąjungos įstatymo projektui, Laisvės partija turi būti pasiruošusi visam galimų priimti sprendimų spektrui dėl koalicijos partneriams svarbiausių klausimų. Civilinės sąjungos įstatymo nepriėmimas reikštų koalicijos sutarties įsipareigojimų nevykdymą ir atrištų rankas Laisvės partijai jos nevykdyti taip pat“, – rašoma paviešintame dokumente.
Veiksmų plane teigiama, kad jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija „gali būti priversta“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis. Kaip rašė Delfi, „laisviečiai“ mano, kad, siekiant patvirtinti kandidatą į eurokomisarus, Laisvės partijos balsai bus lemiantys.
