Pirmadienį Delfi kalbintas D. Žalimas sakė rimtai nesvarstęs apie kandidatavimą:
„Rimtai šitas klausimas nėra svarstytas, dėl to jokių komentarų nebus. Nežinau, ką daugiau galiu pasakyti. Kažkas kažką kalba – tai tegul kalba, jeigu nori.“
Paklaustas, ar yra apie tai kalbėjęs su kokiomis nors partijomis, D. Žalimas leido suprasti, jog yra sulaukęs siūlymų kandidatuoti iš atskirų asmenų.
„Ką jūs vadinate partijomis? Yra žmonių, kurie pusiau juokaudami, pusiau rimtai kartais ką nors tokio pasiūlo. Aš nesieju to su jokiomis partijomis. Aš tik sakau, kad, matyt, būtų dabar pakankamai per ankstyva kalbėti rimtai šia tema“, – dėstė jis, bet neatmetė galimybės, kad ateityje šia tema kalbės.
„Niekada nieko negali atmesti gyvenime, – sakė D. Žalimas. – Tikrai nieko rimto nėra įvykę, aš pats tokias kalbas girdėjau, aš į jas kol kas su šypsena žiūriu.“
Apie tai, ar D. Žalimas yra svarstomas kaip galimas Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, anksčiau buvo paklaustas Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. Politikas to nei paneigė, nei patvirtino.
„Manau, kad jis būtų tikrai geras kandidatas į prezidentus, bet tai priklausys taip pat ir nuo jo. Manau, kad yra ir daugiau gerų kandidatų“, – portalui Lrytas.lt komentavo V. Mitalas.
Mano, kad Žalimas vertas posto, bet abejoja, kad laimėtų
Delfi kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas vertino, jog D. Žalimas būtų itin tinkamas kandidatas ir būtų vertas prezidento posto, bet apie jo galimybes laimėti politologas kalbėjo su atsargumu.
„Aš asmeniškai kaip Vytautas Dumbliauskas kandidatavimui labai pritarčiau. Aš jį pažįstu daug metų, mes dirbome universitete. Tikrai, mano galva, padorus žmogus ir puikus teisininkas. O kaip politologas turiu sakyti, kad stipriai suabejočiau“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Jis, prisimindamas, kaip per praėjusius šalies vadovo rinkimus sekėsi varžytis konservatorių iškeltai Ingridai Šimonytei, ir svarstydamas, jog D. Žalimas galėtų pretenduoti daugiausiai į jos elektorato balsus, reiškė abejones, ar D. Žalimui pavyktų įveikti Gitaną Nausėdą.
„Kalbant apie galimybes, mano galva, bet koks dešiniųjų kandidatas turi mažai šansų laimėti – nesvarbu D. Žalimas, ar koks nors kitas <...>. O šiaip dėl asmenybės, kai asmeniškai pažįstu žmogų, tai tikrai pasirašyčiau būtinai. Jis vertas to posto. Jis tai įrodė būdamas Konstitucinio Teismo pirmininku. Jis pilietiškai drąsus žmogus“, – tęsė V. Dumbliauskas.
Kalbėdamas apie D. Žalimo aktyvumą feisbuke, viešojoje erdvėje, politologas svarstė, jog tai – nebūtinai susiję su kokiais nors rinkimais. Esą jis – pilietiškas žmogus, kuriam svarbu ir kuriam rūpi, kas vyksta aplinkui: „Aš manau, D. Žalimas mato problemas ir jis sako garsiai.“
Pasak pašnekovo, įmanoma, kad tiek D. Žalimas, tiek kokie nors kiti potencialūs kandidatai į prezidentus, apie kuriuos net nenutuokiame, savo laimę rinkimuose bandytų 2029-aisiais – po numanomų dviejų G. Nausėdos kadencijų pareigose.
„Kiek žinau iš tokios neoficialios informacijos, G. Nausėda 2014 metais irgi jau buvo ruošiamas rinkimams, bet nėjo sąmoningai, jam reikėjo pralaukti. Jo komanda, jo žmonės, kurie už jo stovėjo, matyt, pabijojo, kad neįveiks D. Grybauskaitės. Jis išlaukė dar penkerius metus ir, kaip sako, – ant balto žirgo. Čia – jau taktiniai dalykai. Strategija aiški – prezidento postas, o taktiškai reikėjo pralaukti tuos penkerius metus“, – dėstė V. Dumbliauskas.
„Aš visiškai sutikčiau, kad 2029 metais bus tuščia startinė pozicija, nebus G. Nausėdos – jo reitingai tikrai ne žemi. Bet penkeri metai... Tai gerai, jei jums 30 metų, bet jei žmogui 60 ar daugiau, penkeri metai šį tą reiškia, jau senatvė tada, amžiaus veiksnys įsijungia. Bet D. Žalimas tai tikrai dar gali laukti penkerius metus“, – pridūrė pašnekovas.
Gal kandidatuoti verta ne dabar, o 2029 metais?
Savo ruožtu MRU lektorė Rima Urbonaitė abejojo, ar strategija laukti penkerius metus tikintis, kad neteks varžytis su G. Nausėda, būtų veiksminga. Politologė sutiko, kad tokia strategija galima, bet, pabrėžė ji, per penkerius metus politinė realybė itin gali pasikeisti.
„Mes nežinom, o kas atsiras per tą laikotarpį. Niekada negali žinoti, ar po penkerių metų politinė realybė ir aplinkybės bus tokios pačios. Tolima strategija ir skaičiavimas, kad galbūt dabar geriau nebedalyvauti, o pasitaupyti kitiems rinkimams, gali būti nepasiteisinusi, nes niekada negali žinoti, o galbūt iš viso kažkas dar įšoks į politinę areną“, – dėstė R. Urbonaitė.
Be to, dalyvauti rinkimuose jau dabar, anot jos, būtų naudinga siekiant įsitvirtinti politiniame lauke:
„Galbūt dabar sudalyvavimas yra vertingas, nes jau dabar pradėsi krautis savo kapitalą. Bet visada yra klaustukas, o ko siekiama. Kartais gali būti siekiama ne konkrečios pergalės, bet gali būti dalyvavimo rinkimuose tikslai – šalutiniai, kaip mes vadiname. Klausimas, ko siektų D. Žalimas.“
Bendrai R. Urbonaitė tikino nenustebusi, jog kažkas su D. Žalimu kalbasi dėl jo galimos politinės karjeros, ir, pašnekovės matymu, būtų potencialo ją pradėti.
„D. Žalimas yra pakankamai žinoma figūra. Tai žmogus, kurį bent jau tam tikri visuomenės sluoksniai tikrai atpažįsta, tuo labiau eitos ir Konstitucinio Teismo pirmininko pareigos priduoda svorio. Aišku, dabar tų pareigų neinama, bet pats faktas, kad jos buvo eitos, yra daug pasakantis <...>. Bet daliai visuomenės jis gali būti dar ir neatpažįstama figūra. Gal kažkam ir kažkur šio asmens įvedinėti į taip vadinamą rinką nebereikėtų, bet gali būti poreikis daliai visuomenės jį pristatyti.
Aišku, pats D. Žalimas, reikia pripažinti, yra gana aktyvus, aktyvus visuomeniškai. Mes matome jį aktyvų socialiniuose tinkluose, viešojoje erdvėje, tai tikrai negali pasakyti, kad žmogus yra apsiribojęs tik siauru akademiniu statusu. Aš galvočiau, kad jis turi potencialą, yra ir nemažai daliai visuomenės žinomas, jis yra ir pilietiškai, ir visuomeniškai gana aktyvus ir manęs nestebintų faktas, kad kažkas su juo kalbasi dėl jo galimos politinės karjeros“, – komentavo R. Urbonaitė.
Kita vertus, ji kėlė klausimą, ar D. Žalimo kandidatavimas būtų smogiamoji jėga prezidento rinkimuose. O tai, pasak R. Urbonaitės, priklauso nuo daugelio veiksnių: kas jį remtų, kas jam padėtų, iš ko susidėtų jo komanda.
Urbonaitė: Žalimo ir Vėgėlės debatai būtų rinkimų atrakcija
„Natūralu, kad tie klausimai lieka atviri“, – pažymėjo R. Urbonaitė pridurdama, jog D. Žalimas – nepartinis, kas Lietuvos prezidento rinkimuose esą savaime būtų gerai, juk partiniams pas mus nesiseka.
„Ar Dainius Žalimas sudarytų labai stiprią konkurenciją, pavyzdžiui, Gitanui Nausėdai, kuris dabar reitinguose yra numeris pirmas, sunku atsakyti. Šiuo metu į tai žiūrėčiau gana skeptiškai, bet lygiai taip pat žinau, kad rinkimų kampanija yra tam, kad suformuotum kandidatus, kad juos išreklamuotum.
Kol kas, žiūrint iš dabartinio taško, atrodo, kad super potencialo nėra, bet tai nereiškia, kad jis negali atsirasti. Klausimas, koks potencialas, bet šitoje vietoje aš būsiu labai atsargi su prognozėmis“, – teigė lektorė.
Mąstydama ne tik apie G. Nausėdą, bet ir apie kitą galimą kandidatą šalies vadovo rinkimuose teisininką Igną Vėgėlę, R. Urbonaitė teigė, jog labai norėtų išvysti jo ir D. Žalimo debatus: „Aš sakyčiau, kad tai būtų netgi rinkimų atrakcija.“
R. Urbonaitė svarstė, jog D. Žalimas rinkėjų akyse galėtų būti alternatyva I. Vėgėlei.
„Teisės profesorius prieš teisės profesorių, – sakė ji. – Bet ar čia G. Nausėdai būtų labai stipri konkurencija, žinot, galbūt kartais nereikia norėti aplenkti G. Nausėdos, galbūt būtų pakankama iš G. Nausėdos atimti tam tikrą dalį balsų. Klausimas dar yra, o kokie tikslai keliami.
Čia yra rebusas ir tai nėra paprasta matematika. Bet jeigu būtų progresyvi, tikslinga ir labai rimta rinkimų kampanija, aišku, kažkiek balsų jis (D. Žalimas – Delfi) be jokios abejonės susirinktų, bet kol kas spekuliuoti kiek, aš nelabai ryžčiausi.“
R. Urbonaitės nuomone, D. Žalimui galėtų būti sunku susirinkti plačiai aprėpiančią paramą: esą kandidatui prezidento rinkimuose svarbu į savo pusę palenkti daugumą ir dėl to, anot politologės, G. Nausėda taip smarkiai „šlifuoja“ savo retoriką. O D. Žalimas, jos matymu, taip nesielgia.
Patikti daugumai – sunkus uždavinys
„Kandidatai prezidento rinkimuose į savo pusę turi palenkti daugumą. Jeigu labiau atstovausi nišines idėjas arba nišinėms visuomenės grupėms, tai gali pakišti koją. Ir, pavyzdžiui, Dainius Žalimas šiuo metu tikrai gana aktyviai kalba apie žmogaus teises ir įvairus jų aspektus. Žinant mūsų dalį visuomenės, tai gali kai kam atrodyti nepakankamai patrauklu. Tai gali būti patrauklu, pavyzdžiui, Laisvės partijos rinkėjams, bet tai gali būti nepatrauklu kitai visuomenės daliai, kuri kartai į tam tikras teises arba tų teisių išplėtimą žiūri rezervuotai. O prezidento rinkimai pasižymi tuo, jog tu turi patikti daugumai ir tai sunkus uždavinys <...>.
Ne be reikalo dėl to G. Nausėda yra toks, kuris bando daugiau-mažiau patikti visiems, paflirtuoti su skirtingomis visuomenės grupėmis arba, žinodamas, kad nemaža dalis visuomenės gali sureaguoti į tam tikrus pareiškimus jautriai, jis tuos pareiškimus labai stipriai šlifuoja. Dainius Žalimas kol kas nešlifuoja nieko, mano matymu.
Ir iš vienos pusės tai yra patrauklu, nes yra gryna, tu labai aiškiai matai žmogaus pažiūras, jos nėra slepiamos, pozicijos yra aiškios, bet prezidento rinkimuose, sakau, čia yra niuansai – kandidatai turi žaisti taip, kad patiktų daugumai. Jeigu neturi daugumos rinkėjų balsų, natūralu, tu sunkiai gali ir laimėti rinkimuose“, – komentavo politologė.
Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužę. Kol kas apie savo dalyvavimą yra pranešęs vienintelis asmuo – „valstiečių“ keliamas Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Ar dabartinis šalies vadovas G. Nausėda sieks antrosios kadencijos pareigose, kol kas neaišku, apie savo sprendimą jis žadėjo informuoti šių metų pabaigoje.
Teisininkas I. Vėgėlė aiškų atsakymą dėl kandidatavimo tikino duosiantis rudenį.
