Aršiai puolamas R. Paksas susikūrė kankinio įvaizdį ir ilgai išlaikė aukštus reitingus.

„Mes juos išlošime. Tokia yra tiesa. (…) Po šitų rinkimų tikriausiai būtų valstiečių daugiau Seime. Ar jūs to norite?“, – praėjusią savaitę prie Seimo surengtame mitinge pirmalaikių rinkimų idėjos nesibaimino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R. Karbauskis.

Ir iš tiesų, naujausi „Vilmorus“ reitingai, kuriuos šeštadienį paskelbė „Lietuvos rytas“, parodė, kad LVŽS žengia koja kojon su Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).

„Sustiprinti tai tikrai nesustiprintų, bet iš tikrųjų nenukentėtų taip labai, kaip galima tikėtis“, – R. Karbauskio pareiškimą komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė. Tačiau ji R. Karbauskio lūkestį dėl galimybės netgi pagerinti pozicijas Seime pavadino „perdėtu“.

A. Ramonaitės pernelyg nestebina naujausi visuomenės nuomonės apklausų duomenys.

„Žmonės iš žiniasklaidos ateinančių žinučių nepriima tiesiogiai, nėra taip, kad išgirdo ir pasiėmė. Pats mechanizmas sudėtingesnis: žmonės žinutes aptaria savo aplinkoje ir interpretuoja, dažnai būna netgi atmetimo reakcija, kad jei pernelyg vienu metu kažką puola žiniasklaida, žmonėms susidaro nuomonė, kad tai galbūt kažkoks grupuočių interesas pulti, kritikuoti, kartais tai netgi atsisuka priešingai“, – aiškino politologė.

Ainė Ramonaitė
A. Ramonaitės aiškinimu, kartais poveikis būna kitoks nei tikimasi. Bendrai imant, už LVŽS balsavę rinkėjai turi pasitikėjimo rezervuarą, galbūt žiūri į kitus dalykus. „Bet pirminė euforija jau senokai buvo kritusi, vienu metu po rinkimų valstiečių reitingai buvo labai stipriai išaugę, kada euforija nukrito ir nubyrėjo tie, kurie galbūt buvo prisišlieję prie labai populiarios partijos, bet ištikimesni rinkėjai, kaip matome, laikosi“, – sakė A. Ramonaitė.

A. Ramonaitės teigimu, iš dalies valstiečių situaciją galima lyginti su pašalintojo prezidento R. Pakso, kuris po apkaltos susikūrė puolamo kankinio įvaizdį ir daug metų tuo sėkmingai naudojosi.

„Tokia analogija peršasi. Aišku, valstiečiai gal nepasieks tokio lygio, kaip buvo R. Pakso istorijos metu, bet panašumo šioje situacijoje yra“, – sakė TSPMI profesorė.

Aukštus valstiečių žaliųjų reitingus atskleidė ir DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario 19-27 dienomis atlikta apklausa:

Sėkmingai naudojasi lenkų pavyzdžiu

Tuo metu politologas Šarūnas Liekis įsitikinęs, kad dauguma politinio elito adekvačiai nesuvokia situacijos, o tai didele dalimi lemia nekokybiškos sociologinės apklausos.

„Lietuvoje sociologinės apklausos yra absoliuti chaltūra ir politinės opinijos formavimas. Štai JAV Kalifornijos valstijoje 40 milijonų gyventojų, o didžiausia paklaida – pusė procento. Lietuvoje apklausos atliekamos nekokybiškai, į jas per mažai investuojama, nematoma dinamikos“, – konstatuoja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Š. Liekis.

Tai, politologo aiškinimu, lemia maži pinigai, paviršutiniškas apklausų atlikimas bei metodologinės problemos. Be to, dauguma gyventojų jau nebeturi antžeminių telefono linijų, taigi tam tikri gyventojų segmentai nepasiekiami.

Š. Liekio nestebina, kad valstiečių žaliųjų reitingai nevažiuoja žemyn.

Šarūnas Liekis
„Jeigu esi gilinęsis į vieną kitą reformą, matai, kad be pinigų reformos nepadarysi. Jų orientacija į bendrą gėrį – išmokas didinsime, kažką primokėsime, mados siekiams kaip ir Lenkijoje – tai iš karto didina populiarumą. Žmogus labai paprastai žiūri – ką man ankstesnė valdžia padarė, ką, pavyzdžiui, Andrius Kubilius davė? Paėmė, o nieko nedavė. Jeigu nuolat didinsi valstybės matomumą, valstybė vis daugiau prisidės prie žmogiškojo kapitalo, populiarumas ir toliau nekris. Lenkijoje tą puikiai matome“, – sakė politologas.

Yra ir feisbuko Lietuva

Pasak Š. Liekio, Lietuvoje per ilgai kalbėta apie tam tikras aukštas idėjas, pavyzdžiui, bankus, kapitalo koncentraciją. Taigi, sako jis, kai kurios partijos įstrigusios feisbuko burbule ir nesiorientuoja, kuo gyvena visuomenė.

„Prie viso šito prisideda nekokybiškos apklausos. Tai visiškai iškreiptas vaizdas. Dauguma politinio elito adekvačiai nesuvokia situacijos – nei savo partijos, nei apskritai sistemos“, – dėstė VDU profesorius.

Pasak Š. Liekio, galima sutikti, kad yra dvi Lietuvos – pavyzdžiui, Vilnius, Kaunas ir likusi Lietuva. Tačiau, sako pašnekovas, yra dar viena – feisbuko Lietuva. Šiame burbule žmonės vieni kitus stiprina, bendrauja, „laikina“. Tačiau feisbuko erdvė toli gražu neatspindi visuomenėje vykstančių tendencijų.

„Aš, pavyzdžiui, žinau Kauno aplinką, ji kol kas vienareikmiškai valstiečių pusėje, konservatoriams Kaune nesišviečia nieko. Nes realiai konservatoriai Kaunui nieko nedavė, tik sugebėjo jį nugyventi. Per visus valdymo laikus, kada kauniečiai balsuodavo už konservatorius, jie nieko Kaunui nedavė. Vien ant patriotizmo lozungų neišvažiuosi“, – kalbėjo Š. Liekis.