Policijos departamentas kol kas nekomentuoja kaip Kauno pareigūnams sekasi ieškoti trijų vaikų, kuriuos tėvas pagrobė iš globos namų, skelbia LNK Vidurdienio žinios.
Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą po to, kai iš Kauno globos namų tėvas savavališkai išsivežė tris savo vaikus, kurie iš jo buvo paimti teismo sprendimu. Viena iš priežasčių – tėvas nesutiko savo atžalų leisti į mokyklą.
Pareigūnai toliau intensyviai tebeieško šių vaikų, prašoma gyventojų pagalbos.
Vaiko teisių specialistai aiškina, kad vaikai iš gimdytojų paimami tik kraštutiniais atvejais.
Ar sunku tėvams gražiuoju, civilizuotai susigrąžinti vaikus?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė LNK sakė, kad vaikai paimami tik kraštutiniu atveju ir tik išnaudojus visas pagalbos priemones.
„O pagalbos priemonių tikrai yra įvairių“, – pabrėžė ji.
Tarnybos vadovės teigimu, krizinių situacijų taip pat yra įvairių: sutuoktinio mirtis, skyrybos, ligos, tai pat susijusios ir su emocine sveikata.
„Visų pirma yra pagalba – laikina priežiūra su giminaičiais, artimaisiais, gali būti pagalba krizių centre, gali būti mobiliosios komandos pagalba ir panašiai. Išnaudojus visas įmanomas pagalbos priemones, jeigu šeimai nepavyksta įveikti krizinės situacijos, vyksta kreipimasis į teismą ir tik teismo leidimu, jam išanalizavus visą situaciją kompleksiškai, gali būti išduotas leidimas perkelti vaiką iš šeimos arba ne“, – kalbėjo Vidurdienio žinių pašnekovė.
Ji sutiko, kad tai – ilgas procesas. Esą būna, kad tėvai susiduria su depresija, jiems reikia specialistų pagalbos padėti pasirūpinti vaikais.
Vaikas gali būti sugrąžintas
Atvejo vadybos teikiama pagalba gali trukti ir dvylika mėnesių. Pasak I. Skuodienės, net jei vaikas paimamas, o šeimai pavyksta įveikti krizinę situaciją, jis gali būti sugrąžinamas.
„Atvejo vadybos posėdis, šeimai pavyko, pagalba priimama, nebėra realios grėsmės vaiko gyvybei ir sveikatai, vaikas grąžinamas gali būti per kelias dienas“, – pabrėžė ji.
Paklausta, ar daug pasitaiko atvejų, kad tėvai neleidžia vaikų į mokyklas, tarnybos direktorė akcentavo, kad atvejus specialistai vertina kompleksiškai, aiškinamasi, kokios mokyklos nelankymo priežastys.
„Leidimas ar neleidimas į ugdymo įstaigą nėra priežastis, todėl kad tėvai, gavę leidimą, bendradarbiaujant su švietimo skyriumi, savivaldybe, vaikus gali ugdyti patys namuose. Yra įvairių galimybių“, – pasakojo LNK pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad, nepaisant to, kur mokosi vaikai, svarbu, kad jie vis dėlto dalyvautų švietimo sistemoje. „Bet tai nėra tik viena priežastis, kodėl gali būti vaikas atskirtas nuo šeimos“, – akcentavo tarnybos vadovė.
Jos teigimu, vaikų atskyrimas nuo tėvų yra traumuojanti patirtis.
Anot I. Skuodienės, pranešimų dėl vaikų teisių pažeidimų skaičius auga, ir smarkiai.
„Džiaugiuosi, tai rodo visuomenės brandumą, tuo tarpu atskiriamų vaikų skaičius neauga, jis išlieka panašus. Lyginant procentais, galima sakyti, kad jis net mažėja. Pats skaičius išlieka panašus tendencingai“, – pabrėžė ji.
Visą LNK Vidurdienio žinių pokalbį su I. Skuodiene žiūrėkite čia:
