„Aš manau, kad tai susiję su kontekstu, dabartinės situacijos kontekste ne tik mes kalbame apie naujas grėsmes Europoje, bet ir didžioji dalis Vakarų valstybių mato, kas vyksta, mato tai, kaip didžiulį iššūkį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo L. Kojala.
Politologas paaiškino, kad kalbama ne apie karo pradžią.
„Karas Ukrainoje vyksta nuo 2014 metų, reikia to nepamiršti. Karas niekada nebuvo sustojęs, mes tiesiog apie jį mažiau kalbėjome, nes buvo mažiau išraiškos formų, mažiau žūčių, bet karinis konfliktas tęsiasi, negalime to ignoruoti. Dabar kalbame apie potencialią didesnio masto karinę eskalaciją, kuri gali ir neįvykti“, – sakė L. Kojala.
Eksperto vertinimu, šiuo atveju buvo tikslingai Vakarų šalių skirtingų lyderių pasirinkta strategija aštriai kalbėti apie šitą problemą, tikintis, kad atviras kalbėjimas yra būdas atgrasyti nuo eskalacijos, kuriai potencialas yra ne dėl retorikos, o dėl praktinių veiksmų, kurie vyksta aplink Ukrainą, Ukrainos okupuotose teritorijose ir apskritai regione.
Rusija iškėlė sąlygas
Tuo metu Vakarų valstybės vis dar bando išeičių ieškoti diplomatinėmis priemonėmis. Savo nuomonę išsakė ir Rusija. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova trečiadienį pareiškė, kad deeskalacija Ukrainoje gali būti pasiekta iš jos išvedus Vakarų karinius instruktorius, išvežus užsienio ginkluotę ir atsisakius pratybų su NATO.
„Esame įsitikinę, kad padėties aplink Ukrainą deeskalaciją galima pasiekit labai greitai: reikia nutraukti ginkluotės tiekimą Ukrainai, atšaukti iš jos teritorijos Vakarų karinius patarėjus, instruktorius, nutraukti UGP (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų) ir NATO šalių bendrus (karinius) mokymus, o taip pat išvesti anksčiau Kijevui pristatytą ginkluotę už Ukrainos teritorijos ribų“, – M. Zacharova sakė per spaudos konferenciją.
Be to, Rusijos URM atstovė priminė, kad vakar visoje Ukrainoje prasidėjo didelio masto ginkluotųjų pajėgų vadovybės pratybos.
„Šių pratybų metu bus įsisavinimas iš Didžiosios Britanijos ir JAV gautų prieštankinių raketų sistemų „Next Generation Light Anti-tank Weapon“ ir „Javelin“ bei turkiškų dronų „Bayraktar“ kovinis panaudojimas“, – sakė M. Zacharova.
„Kalbant apie regioninį saugumą plačiajame kontekste, tai, siekdama jį sustiprinti, NATO, be kita ko, turėtų paskelbti atsisakanti „atvirų durų“ politikos. Kijevas, savo ruožtu, turėtų grįžti prie neutralaus statuso, apie kurį buvo paskelbta 1990 metų liepos 16 dienos deklaracijoje dėl Ukrainos suvereniteto“, – nurodė atstovė.
Europos šalių lyderiai žada vieningai siekti išsaugoti taiką žemyne
Europos šalių lyderiai antradienį pažadėjo vieningai siekti užkirsti kelią karui žemyne, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po derybų Maskvoje ir Kijeve pareiškė matantis galimybių mažinti įtampą su Rusija dėl Ukrainos.
Atvykęs į Berlyną po dviejų dienų derybų Kijeve ir Maskvoje E. Macronas paragino tęsti „tvirtą dialogą“ su Rusija, nes tai yra vienintelis būdas išsklaidyti būgštavimus, kad Kremlius gali įsiveržti į Ukrainą.
Prancūzijos lyderis, pirmadienį penkias valandas sėdėjęs prie derybų stalo su Vladimiru Putinu, sakė, kad Rusijos prezidentas jam pasakė, jog Maskva „nebus eskalacijos šaltinis“, nepaisant to, kad Ukrainos pasienyje sutelkė daugiau nei 100 000 karių ir karinės įrangos.
E. Macronas pareiškė, kad dabar mato „galimybę“ deryboms su Maskva ir Kijevu dėl įsisenėjusio konflikto Rytų Ukrainoje judėti į priekį ir „konkrečių, praktinių sprendimų“, kaip sumažinti įtampą tarp Rusijos ir Vakarų.
„Turime kartu rasti būdų ir priemonių įsitraukti į tvirtą dialogą su Rusija“, – pareiškė jis Berlyne, atvykęs informuoti Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Lenkijos lyderio Andrzejaus Dudos apie savo susitikimus su Kremliaus šeimininku V. Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Stovėdamas šalia E. Macrono ir A. Dudos O. Scholzas savo ruožtu pabrėžė: „Mus vienija tikslas išlaikyti taiką Europoje pasitelkiant diplomatiją ir aiškias žinutes bei bendrą valią veikti išvien.“
Lenkijos prezidentas tuo metu pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog karo įmanoma išvengti.
„Turime rasti sprendimą, kad išvengtume karo. Kaip jau sakiau, šiuo metu tai yra pagrindinė mūsų užduotis. Tikiu, kad tai pasieksime. Mano nuomone, šiandien svarbiausia yra vienybė ir solidarumas“, – sakė A. Duda.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis buvo nusiteikęs atsargiai optimistiškai, sakydamas, kad E. Macrono vizitas į Maskvą atnešė „nuslūgusios įtampos elementą“, bet „stebuklo nepadarė“.
„Kol žmonės nori sėsti prie stalo ir kalbėtis, manau, kad yra vilties nesileisti į karinę konfrontaciją“, – vizito Vašingtone pabaigoje žurnalistams sakė jis.
„Kompromisai“
Dabar dėmesys bus nukreiptas į ketvirtadienį Berlyne rengiamas atskiras derybas, kuriose dalyvaus aukšto rango pareigūnai ir kurios, pasak V. Zelenskio, gali atverti kelią Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių susitikimui. Šiomis pastangomis siekiama atgaivinti vadinamuosius Minsko susitarimus, sudarytus siekiant užbaigti karą tarp Kijevo vyriausybės ir Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje.
V. Putinas, praeitų metų pabaigoje pareikalavęs plačių saugumo garantijų iš NATO ir Jungtinių Valstijų, per derybas sakė E. Macronui, kad Maskva „padarys viską, kad rastų visiems priimtinų kompromisų“.
Pasak jo, keletas Prancūzijos prezidento pateiktų pasiūlymų gali „sudaryti pagrindą tolesniems žingsniams“ sprendžiant krizę dėl Ukrainos, bet jokių detalių nepateikė.
Vakarų šalys sako, kad Maskvos reikalavimai, įskaitant spaudimą užkirsti galimybę Ukrainai įstoti į NATO ir atitraukti Aljanso pajėgas iš Rytų Europos, yra nepriimtini.
Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad E. Macronas savo ruožtu pasiūlė susitarti, jog abi pusės susilaikys nuo bet kokių naujų karinių veiksmų, pradės strateginį dialogą ir stengsis atgaivinti vadinamuosius Minsko susitarimus.
Eliziejaus rūmai taip pat nurodė, kad apytikriai 30 tūkst. Rusijos karių, šiuo metu išsiųstų į Baltarusiją bendrų karinių pratybų, turėtų sugrįžti į savo šalį manevrams pasibaigus vėliau šį mėnesį.
Kremlius tvirtino, kad niekada neketino palikti karių visam laikui Baltarusijos teritorijoje.
Vakarai susiduria su sunkia užduotimi bandydami įtikinti V. Zelenskį priimti bet kokius kompromisus.
Kijevas nubrėžė tris „raudonąsias linijas“, kurių, kaip teigia, neperžengs ieškodamas sprendimo: jokio kompromiso dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, jokių tiesioginių derybų su separatistais ir jokio kišimosi į Ukrainos užsienio politiką.
Maskva bando spausti Ukrainą, kad ši pasiūlytų nuolaidų Rusijos remiamiems separatistams, kurie nuo 2014 metų kovoja su Kijevu jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių nusinešusiame konflikte.
Ukraina tvirtina, kad Kremlius nori pasinaudoti dviem jo remiamais separatistiniais regionais kaip svertu, kad galėtų išlaikyti šalį ankstesnėje savo įtakos sferoje.
Rusija siunčia karinius laivus
Rusija neigia, kad planuoja invaziją, tačiau Jungtinės Valstijos perspėja, kad ji sutelkė 70 proc. pajėgų, kurių jai prireiktų didelio masto įsiveržimui.
Maskva antradienį toliau stiprino savo pajėgas aplink Ukrainą, paskelbusi, kad šeši kariniai laivai iš Viduržemio jūros išplaukia į Juodąją jūrą pagal anksčiau planuotas jūrines pratybas.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas vietos televizijai sakė, kad Kijevas, reaguodamas į Rusijos ir Baltarusijos pratybas, planuoja surengti savo manevrus, į kuriuos būtų įtrauktos Vakarų tiekiamos prieštankinės raketos ir Turkijos koviniai bepiločiai orlaiviai.
JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmadienį susitikęs su O. Scholzu, pažadėjo, kad kontroversiškas rusiškų dujų eksporto į Europą vamzdyno „Nord Stream 2“ projektas bus nutrauktas, jeigu Maskva pasiųstų savo pajėgas įsiveržti į Ukrainą.
J. Bideno pareiškimas buvo iki šiol griežčiausias jo pasisakymas apie didelį naują dujotiekį, kuris jau yra baigtas statyti, bet dar nepradėjo pumpuoti gamtinių dujų į Vokietiją. Daugelis baiminasi, kad šis projektas daug energijos išteklių vartojančią Europą padarys dar labiau priklausomą nuo Maskvos.
