Ar Landsbergio siūlymas virs realybe: teigia, kad nuo to priklauso Lietuvos likimas

Kad Lietuva išliktų, reikia visuotinio šaukimo, teigia valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tačiau pradėti įgyvendinti privalomojo visuotinio šaukimo spragtelėjus pirštais neįmanoma. Net ir dėl jo sutarus visoms politinėms jėgoms, visuotinis šaukimas galėtų prasidėti tik po 6–8 metų. O kadangi sutarimo nėra, dabar ketinama svarstyti kiek nuosaikesnį naują šaukimo modelį. Dėl jo, tikėtina, irgi bus ginčų.

TS-LKD lyderio, užsienio reikalų ministro G. Landsbergio įsitikinimu, jei karas Ukrainoje pasibaigtų netrukus, Rusija per keletą metų įgyvendintų ambicingus savo kariuomenės modernizacijos planus. O tuomet, pasak jo, galėtų išsipildyti blogiausias scenarijus ir Lietuvai grėstų susidurti su tiesiogine agresija.

„Jeigu Ukraina – mes tą matome – yra priversta derėtis, pasaulis, ypač tas, kuris arti Ukrainos, turi pradėti ruoštis kitam karui. Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri, gal keleri metai. Man labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – Eltai anksčiau komentavo ministras.

Šiuo metu Lietuvoje yra dalinis šaukimas į kariuomenę, kuris, reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, buvo sugrąžintas 2015 metais. Jei tiksliau, į kariuomenę kasmet šaukiama po kiek daugiau nei 3,8 tūkst. 18–23 metų jaunuolių ir vyresnių, iki 26 metų, vaikinų, kurie tarnybą buvo atidėję dėl studijų.

Bendrai visuotinio šaukimo idėja nėra nauja. Praėjusiais metais KAM pristatė studiją, kurioje įvardino būtinas sąlygas norint įvesti tik vaikinų visuotinį šaukimą, arba ir merginų, ir vaikinų visuotinį šaukimą.