Ambasadorius ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė, kad patys moldavai ir diplomatai didesnės grėsmės iš Rusijos būtent šiuo metu nejaučia.
„Pati didžiausia grėsmė buvo pavasarį, kada mes nežinojome, kur link pasisuks karas Ukrainoje. Dabar, kai matome, kad Ukraina gana sėkmingai kaunasi – ne tik atlaiko puolimą, bet ir atkovoja savo teritorijas, tai Moldovoje tokios grėsmės yra labiau teorinės“, – komentavo ambasadorius.
Jo teigimu, Rusija tikrai norėtų kažką negero nuveikti Moldovoje, tačiau šiuo metu tikriausiai to negalėtų padaryti dėl to, kad yra įstrigusi Ukrainoje.
„Fiziškai ji padaryti to su tomis pajėgomis, kurias turi Moldovoje, negali“, – kalbėjo T. Valionis.
Šalies žvalgybos vado pareiškimas, pasak jo, buvo labiau apie teorines galimybes.
„Realiai tokios grėsmės nėra, ji yra mažesnė nei buvo pavasarį“, – paaiškino ambasadorius.
Prasidėjus karui Ukrainoje, kaip pasakojo diplomatas, Moldova labai susirūpino savo šalies gynyba – buvo imta vertinti, kiek galima kliautis savo pajėgomis ir kiek – partneriais.
„Moldova savo Konstitucijoje yra įtvirtinusi neutralitetą – ji yra neutrali valstybė. Man atrodo, kad dabar Moldova suprato, jog ji turėtų būti kaip Suomija neutrali valstybė, nes saugumo garantijomis iš Rusijos ji kliautis negali, o savo realios stiprios kariuomenės ji neturi“, – teigė T. Valionis.
Tad šalis, anot jo, yra pasirengusi stiprinti savo kariuomenę, o šiais klausimais bendradarbiauja su partneriais ES, iš kurių gauna daug paramos.
„Faktiškai gauna antra tiek, kiek turi savo biudžete. Iš tikrųjų, netgi susimąstė ir kai kurie politikai pradėjo kvestionuoti tą neutraliteto statuso išsaugojimą Konstitucijoje“, – pastebėjo diplomatas.
Pašnekovo teigimu, Kremlius bando naudoti propagandą Moldovoje, bando ardyti šalį iš vidaus – tą, ką jie daro daug kur.
„Moldovoje taip pat dezinformacijos tikrai yra labai daug, ne veltui Moldova pernai uždarė pagrindinius rusiškus kanalus – per televiziją Rusija nebetransliuoja, tačiau, aišku, yra ir kitų būdų dirbti su visuomene, ir jais yra naudojamasi“, – pripažino ambasadorius.
Vis dėlto visuomenę šviesti, pasak T. Valionio, bandoma per įvairius projektus, prie kurių prisijungia ir Lietuva.
„Iššūkis šioje vietoje yra didelis, bet žingsnis po žingsnio, manau, Moldova susidoros. Galų gale, tai, kad ši valdžia atėjo vietoje stipriai prorusiškos valdžios, irgi parodo tam tikrą visuomenės požiūrį į šalį, į siekius ir tai rodo, kad ta propaganda ne visada yra tokia efektyvi“, – sakė diplomatas.
Būtent dėl geresnės, šviesesnės Europos, kaip sakė ambasadorius, Moldova ir siekia kuo labiau stiprinti bendradarbiavimą su ES, į kurią tikisi vieną dieną įstoti.
„ES palaikymas išliko netgi gal prie visų valdžių – jis buvo gana didelis. Turbūt nežinau nei vienos valdžios iki šiol, kuri būtų deklaravusi ką nors priešingą eurointegracijai – realūs veiksmai galbūt buvo įvairūs, bet nei viena valdžia per kokius 10-15 metų nedeklaravo atsiribojimo nuo ES, ji nedrįso būti antieuropietiška“, – pasakojo T. Valionis.
Jis teigė manantis, kad Moldovai gali pavykti įgyvendinti visus uždavinius, reikalingus norint tapti ES nare.
„Manau, kad taip. Čia yra didžiausias išš9ūkis šiuo metu ir didžiausia galimybė Moldovai – narystė ES. Pirmas etapas, kurį jie turėtų pradėti dabar, tai įgyvendinti Komisijos rekomendacijas, kurios daugiausia susijusios su korupcija – deoligarchgizacija ir pradėti derybas dėl narystės.
Reikės efektyviai derėtis – tos derybos reiškia, kad Moldova turėtų efektyviai perkelti ES į savo šalį, į savo teisę. Integracija tokiai mažai šaliai kaip Moldovai yra labai realu“, – sakė diplomatas.
Viena aštriausių problemų šalyje šiuo metu T. Valionis įvardijo energetinę krizę.
„Ji turbūt yra rezultatas to, kad Moldovoje energetikos sektorius ilgą laiką buvo užleistas, jis nebuvo modernizuojamas – Moldova turi stiprią integraciją su Rytais, turi didžiausią generacinį pajėgumą – šiluminę elektrinę, kūrenamą dujomis, bet ji yra Padniestrėje. Dabar yra pasistačiusi jungtis su Rumunija, statosi dar keletą naujų jungčių, bet, aišku, ta energetinė reforma taip greitai nesidaro“, – kalbėjo pašnekovas.
Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijai naikinant Ukrainos energetikos objektus, nuo smūgių kaimynystėje kenčia ir Moldova, kurios miestuose ir gyvenvietėse taip pat dingsta kartais elektra.
„Moldova kartu su Ukraina jau buvo sinchronizuota su europiniais tinklais, tik dėl karo Ukrainoje tie tinklai sugriuvo. Nuo to nukentėjo ir Moldova. Šiuo metu Moldovai pavyko susiderėti su Padniestrėje, kad ten vėl būtų pradėta gaminti elektra rusiškomis. Dabar ta elektros sistema veikia stabiliai, dujos sausio mėnesį bus gana brangios“, – pasakojo T. Valionis.
Vis dėlto jau pati Moldova savo teritorijai – daugiau nei 50 proc. elektros perka europinėse rinkose.
„Tos dujos yra beveik dvigubai pigesnės“, – pastebėjo diplomatas.
„Čia labai ilgalaikis projektas, jie visų pirma turės susitvarkyti jungtis, o lemiamas faktorius yra karas Ukrainoje – kai Ukrainos energetinė sistema vėl atsistatys, tai stabilumas grįš ir į Moldovą. Moldovai pačiai vienai būtų labai sunku sinchronizuotis pilnai, atskirai su ES. Tai susiję su dideliais kaštais, tai vėlgi viskas susiveda į karą Ukrainoje“, – pridūrė T. Valionis.
Visą „Žinių radijo“ laidą su Lietuvos ambasadoriumi Moldovoje klausykite čia:
