„Ta priemonė, dėl kurios daugmaž visos partijos sutaria, yra skolinimasis“, – „Žinių radijui“ teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Tie pinigai gi liks Lietuvoje ir skatinant vidaus vartojimą, skatinant Lietuvos ekonomiką, mes tų pinigų neišleisime į užsienį“, – sakė laisvietis Vytautas Mitalas.
Lietuva nieko naujo neišrado. Pinigų gynybai arba karo reikmėms valstybės iš gyventojų yra skolinusios ir anksčiau – šiuo metu tai daro ir Ukraina.
„Yra išleidusi 270 mln. dolerių karo obligacijų emisiją ir mokėjo, berods, 11 procentų palūkanas“, – LNK Žinioms aiškino „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Arūnas Milevskis.
Skolina, kai apsimoka
Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, kad žmonės pinigus skolina tada, kai jiems tai apsimoka, o kitu atveju tai vadinama parama.
Valstybei pinigų gyventojai gali skolinti ir dabar – pernai valdžia grąžino Vyriausybės taupymo lakštus. Šiuo metu jų įsigyti galima už maždaug 3,5 proc. palūkanas.
„Praėjusiais metais gyventojai suskolino kažkur 180 mln. eurų. Tai iš principo tos gynybos obligacijos savo esme būtų tas pats. Jos būtų įpakuotos į tokį gražesnį popieriuką“, – teigė finansų ekspertė Jeketerina Govina.
O kiek mokėti įsigijusiems gynybos obligacijas – pasipylė įvairiausių pasiūlymų.
Laisvės partija aiškina, kad užtektų 1 proc. palūkanų – gyventojai esą turėtų valstybei skolinti iš solidarumo.
„Kad ir vienas procentas. Aš manau, kad žmonės supras, kad labai geram tikslui yra tos obligacijos perkamos“, – teigia V. Mitalas.
Mažiau grąžos
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad ar tai būtų 2 ar 3 proc., tai – diskusinis klausimas.
„Bet esmė būtų ta, kad paskatintume žmones šiek tiek mažiau gauti grąžos, tokiu būdu prisidedant prie šalies gynybos“, – teigia ji.
Valstiečių partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Žinių radijui aiškino, kad obligacijos galėtų būti platinamos net su 6 proc. palūkanomis, kad gyventojai iš to galėtų uždirbti.
„Kai tai yra siūloma daryti iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, nes palūkanos mokamos iš biudžeto – iš mūsų jau sumokėtų mokesčių, tai galima ir fantastinių variantų prigalvoti“, – sako G. Paluckas.
Tikisi kelių šimtų milijonų
Ekspertai aiškina, kad valdžia privalo orientuotis rinkoje.
„Mes gyvename konkurencinėje aplinkoje ir gale dienos aš visgi manau, kad rinktųsi ir kažkurią dalį galbūt investuotų, kaip jūs minėjote, iš patriotiškumo ar panašiai. Bet ir bet kokią dalį investuotų ten, kur didesnės palūkanos“, – kalbėjo A. Milevskis.
LNK Žinių teigimu, artimiausiu metu skolinimasis pigs – tikėtina, kad Europos centrinis bankas pradės mažinti palūkanų normas, vadinasi, mažės ir indėlių palūkanos, o su jais kartu – ir palūkanos, kurias už pinigų skolinimą mokėtų ir valstybė.
J. Govinos teigimu, pavyzdžiui, gyventojo pinigų skolinimas valstybei penkeriems metams už 3,5 proc. dabar neatrodo patrauklu, bet po metų ar dviejų jau atrodys patraukliau.
Tikimasi, kad iš gyventojų pavyktų pasiskolinti kelis šimtus milijonų eurų.
„200, 300, 400 milijonų eurų būtų tikrai labai reali suma“, – sako V. Mitalas.
Jei valdžia nuspręs gynybai skolintis iš gyventojų, ekspertai siūlo vien patriotiškumu nesikliauti – norint surinkti pinigų, reikės investuoti į reklamą.
„Pirmas, Antras pasauliniai karai – valstybės leido obligacijas, vienos buvo karo obligacijos, kitos buvo – laimėjimo obligacijos. Visose šalyse – Britanijoje, Vokietijoje buvo reklaminiai plakatai su kvietimu investuoti“, – kalbėjo A. Milevskis.
Tiesa, premjerės Ingridos Šimonytės skolinimosi idėja nežavi.
„Tas vienas milijardas palūkanų, jis irgi atsiras ne iš šventosios dvasios. Tai yra lygiai taip pat arba didesni mokesčiai ateityje, arba mažesnės viešosios paslaugos“, – teigė ji.
Visiems gynybos poreikiams vien iš gyventojų skolintų lėšų nepakaktų. Beveik neabejojama, kad reikės didinti mokesčius, tačiau valdžia dar neapsisprendusi nei kiek, nei kuriuos.
Visą LNK Žinių reportažą apie lėšas gynybai žiūrėkite čia:
