Pirmasis pasaulinis karas sugriovė didžiules imperijas. Daug mažų tautų gavo teisę kurti savo valstybes. Tarp tokių, be abejonės, atsidūrė Lietuva, Latvija, Estija ir Baltarusija. Tautų apsisprendimo teisė turėjo garantuoti nepriklausomybę visoms naujoms valstybėms, tačiau ne viskas buvo taip paprasta.
Baltarusija taip pat 1918m. kovo 25 dieną paskelbė savo nepriklausomybę. Tačiau gerokai anksčiau tam tikra Baltarusijos intelektualinio elito dalis save siejo būtent su Lietuva. Ryškiausias to pavyzdys – Vilniuje gyvenęs Vaclovas Lastauskas. Jis kėlė idėjas dėl bendros valstybės su Lietuva.
„Tai buvo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia bendra istorinė patirtis ir atmintis. Istorija buvo parodžiusi, kad lietuviai su baltarusiais gali gyventi vienoje valstybėje“, - laidoje pasakos istorikas Algimantas Kasparavičius.
Didelį pavojų tokioje idėjoje galėjo matyti tiek socialistinė Rusija, tiek Lenkija. Teigiama, kad tokia valstybė galėjo būti suvokiama ir kaip baltų pretenzija į slaviškas žemes. Lenkus neramino tai, kad bendra Lietuvos ir Baltarusijos valstybė iš dalies įgyvendintų Juzefo Pilsudskio svajonę atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Tiesa, be Lenkijos.
Kitoje laidos dalyje vėl kalbėsime apie hipius okupuotoje Lietuvoje. Arkadijus Vinokuras dalinsis savo karčia patirtimi, kuomet laisvės siekęs jaunuolis ne kartą pakliuvo į nemalonumus užkirtusius kelią į universitetą ar geresnę darbo vietą. Kokią išeitį jam pasiūlė valdžia?
Intelektualiame iššūkyje egzaminuosime laidos žiūrovams puikiai pažįstamą rašytoją Herkų Kunčių.
Laidą „Istorijos detektyvai“ žiūrėkite šį antradienį 22:30val. per LRT TELEVIZIJĄ.