Apsigalvojusi dėl atsistatydinimo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė darbą tęs ta pačia sudėtimi, tik bus ieškoma kuo pakeisti atsistatydinusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę.
Kiti du „čekučių“ skandalo paliesti ministrai į klausimus dėl tarybos nario veiklai skirtų lėšų leidimo reagavo skirtingai.
G. Skaistė, dirbusi Kauno taryboje 2007-2016 metais, pareiškė visą savaitgalį skyrusi banko išrašų analizei ir aptikusi, kad negali čekiais pagrįsti beveik 14 tūkst. eurų išlaidų – tiek ministrė pervedė į Kauno miesto savivaldybės administracijos biudžetą. Ji atsiprašė, bet ne dėl to, kad būtų ką nors padariusi ne taip, o žmonių, „kuriuos nuvylė susidariusi situacija“.
S. Kairys tuo tarpu žiniasklaidai svarstė, kad greičiausiai sugebėtų bankų išrašais pagrįsti išleistas sumas, bet konkrečių veiksmų nesiėmė. Premjerė Ingrida Šimonytė vėliau žurnalistams sakė, kad S. Kairys atsistatydinimo pareiškimo neteikia, o ir ji primygtinai paprašė jo to nedaryti.
Dažniausiai leido centų tikslumu
S. Kairys Kauno miesto taryboje dirbo 2011–2019 metais.
Delfi turimi duomenys rodo, kad S. Kairio išleistos sumos kelia lygiai tokių pat klausimų, kokių kilo J. Šiugždinienei paviešinus savo ataskaitas, kurias Kauno tarybos nariai teikia už ketvirtį.
Daugiausiai klausimų kyla dėl to, kaip politikai, pirkdami kanceliarines prekes, mokėdami už kurą ir ryšį, sugebėjo centų tikslumu išleisti avansu gautas sumas.
Pavyzdžiui, 2018 metų paskutinį ketvirtį S. Kairys iš savivaldybės per tris kartus gavo 1673 eurus ir 46 centus. Lygiai tokia pat suma parašyta ir jo ataskaitoje, iš kurios matyti, kad daugiausiai pinigų politikas skyrė transportui – 1278, 86 eur.
Iki centų S. Kairys išleido ir antrą bei trečią ketvirtį gautas sumas – 1598,88 ir 1611,36 eurų. Atsiskaitydamas už pirmojo ketvirčio išlaidas, S. Kairys ataskaitoje nurodė 80 centų mažesnę sumą, nei gavo avansu.
Ministro ataskaitos rodo, kad jis per darbo taryboje laiką išleido 35 tūkst. eurų.
Visai neseniai S. Kairys žiniasklaidai sakė, kad trauktis neketina ir planuoja būsimus darbus.
„Jau kelinta savaitė klausimo aspekto ištraukimas vienu ar kitu kampu truputėlį apeliuoja į tendencingą nuomonės formavimą ir tam tikrų kuoliukų įsikalimą kalbant apie artėjančius rinkimus“, – įsitikinęs jis.
Tyliai prasmuks pro radarą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas Delfi sakė, kad dėl šio skandalo mes galėjome dar kartą įsitikinti, kad kultūros ministrai pas mus yra niekam neįdomūs.
„Kad ir kaip būtų gaila, bet tai, kad Kultūros ministerija yra matoma kaip antraeilė tiek postų dalybose, tiek kalbant apie dėmesį, kurio sulaukiama, šį kartą visiškai pasitvirtino. Toms ministrėms, kurios buvo aiškiau matomos, kliuvo gerokai labiau. Mes šioje kadencijoje S. Kairio ir taip nelabai matėme, ko gero, jis taip tyliai ir prasmuks pro radarą“, – sakė politologas.
Pasak jo, J. Šiugždinienės problemos šioje situacijoje buvo dvi: iš trijų ministrų ji tarybos narės pareigas ėjo vėliausiai, antra – politikė iš pat pradžių užsispyrusiai neigė problemas.
„Jei J. Šiugždinienė iš pat pradžių būtų elgusis taip, kaip elgėsi G. Skaistė, kuri aptakiai, tarpsi nepripažindama, prisipažino, grąžino pinigus, tai to galbūt būtų ir užtekę. Bet kai užsivirė visa košė – ministrė neigia bet kokią atsakomybę, premjerė stoja už ją mūru, iš žiniasklaidos, politologų ir pilietinės visuomenės nuomonė pusės tai įsisiūbavo, todėl natūralu, kad ministrei jokio kito kelio nebeliko“, – sakė jis.
Turėjo trauktis visi trys
Filosofas Kęstutis Girnius Delfi sakė, kad G. Skaistę galima pasveikinti nebent už tai, kad padarė bent tiek – grąžino dalį pinigų.
„Nors aš manau, kad reikėjo atstatydinti visus tris ministrus, po to pakeisti įstatymą dėl atlyginimų tarybos nariams ir problema būtų išspręsta. O dabar ji kabo ore. G. Skaistė gražiau pasielgė, sąžiningiau, bet manau, kad reikėjo pasitraukti“, – sakė jis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis Delfi teigė nenorintis šių trijų ministrų statyti į vieną eilę. Esą kiekvieno jų istorijoje galima atrasti tam tikrą specifiką, kuri ir diktuoja jų elgseną.
„Apibendrinant padarysime daugiau klaidų, negu kad kažkokią tiesą atrasime. Į kiekvieną situaciją reikia pažiūrėti atskirai“, – sakė jis.
Girnius: Nausėda turėtų nurimti
Tuo metu, kai buvo manoma, kad ministrų kabinetą teks formuoti iš naujo, prezidentas Gitanas Nausėda buvo pareiškęs jame nematantis nei S. Kairio, nei G. Skaistės.
Akivaizdu, kad prezidentas nuomonės dėl ministrų nekeičia.
Tiesa, neatrodo, kad jo vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono kreipimasis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) turi kokių nors perspektyvų, nes komisijos vadovas akcentavo, jog VTEK netiria skundžiamų atvejų, kurie įvyko anksčiau nei prieš 3 metus.
K. Girnius sutiko, kad jei G. Nausėda pernelyg užsispirs, jog dviejų ministrų turi nelikti, jis gali pakartoti situaciją, kurioje atsidūrė dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus.
Tuomet prezidentas nedviprasmiškai ragino ministrą trauktis, bet to neatsitiko, o G. Nausėda atrodė kaip politikas, kurio žodis nieko nereiškia.
„I. Šimonytė buvo priversta labai nenoromis atleisti J. Šiugždinienę, dabar ji gailisi, sako paaukojusi savo bendražygę ir kad to neturėjo būti. Jei prezidentas pernelyg stums šį reikalą, manau, kad jis nukentės, nebūtų labai protinga tai daryti. Prezidentas negali padėties pakeisti, o jeigu jis labiau tai stums, tai tik parodys savo silpnumą“, – pridūrė K. Girnius.
Jei dėl kokių nors priežasčių S. Kairys ir G. Skaistė kristų, I. Šimonytė, pašnekovo nuomone, atsistatydintų.
K. Girnius priminė, kad konservatoriai labai kritikavo G. Nausėdą už tai, kad jis nesugebėjo iškrapštyti J. Narkevičiaus.
„Jie puikiai žino, kad prezidentas negali jų iškrapštyti. Todėl prezidentas turėtų nurimti ir leisti jiems dirbti“, – įsitikinęs jis.
Matysime subtilesnį veikimą
Ir L. Bielinis atkreipė dėmesį, kad be Seimo daugumos pritarimo prezidentas neturi jokio kito būdo daryti pokyčius ministrų kabinete.
Tačiau jis nemano, kad to siekdamas G. Nausėda veiks taip tiesmukai.
„Manyčiau, bus veikiama subtiliau ir mes nematysime tiesmukiškų akibrokštų“, – sakė jis.
Dabartinę situaciją, pasak K. Girniaus, galėtų paveikti kiti dalykai – pavyzdžiui, jei ministrų atsakomybės dėl tarybos nario veiklai skirtų lėšų naudojimo pareikalautų teisėsauga arba tokį reikalavimą išreikštų partija.
„Liberalų sąjūdis galėtų pasakyti S. Kairiui, kad jis turėtų grąžinti (pinigus – aut.). Jei jis pasakytų, kad to nedarys, tada būtų galima galvoti apie jo atleidimą“, – svarstė filosofas.
Jo vertinimu, Liberalų sąjūdžio laikysena šioje situacijoje atrodo silpniausiai.
Laukia matavimasis, kas stipresnis
VDU docentas I. Kalpokas atkreipė dėmesį į tai, kad G. Nausėda šiuo metu savo rankose vis dėlto turi vieną svertą – jo pritarimo reikės naujam švietimo, mokslo ir sporto ministrui.
„Čia stuburo demonstravimo ir matavimosi, kas stipresnis, tikrai gali būti ir tikrai galima laukti, kad skyrimo procesas užsitęs“, – sakė jis.
L. Bielinis taip pat neatmetė, kad G. Nausėda gali išnaudoti tai, jog jo pritarimo reikės naujam ministrui.
„Tai yra derybinis elementas. Gali būti ir taip – palaikau vieną su sąlyga, kad bus atstatydintas kitas. Taip gali būti, tai yra variantas“, – sakė jis.
Tačiau, K. Girniaus nuomone, jei G. Nausėda mėgins išnaudoti šią situaciją bandydamas reikalauti dviejų ministrų atsistatydinimo, jis tik šaus sau į koją.
„Manau, kad žmonės pripažįsta, jog švietimo problemos yra rimtos. Pats G. Nausėda yra pasakęs, kad negalima ilgai laukti, reikia skirti patyrusį žmogų, ne kokį nors naujoką, kuris pažindinsis su padėtimi“, – sakė jis.
Filosofas priminė, kad 2012 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė nenorėjo tvirtinti Darbo partijos ministrų, tačiau, jo nuomone, tai baigėsi tik tuo, kad į pareigas buvo siūlomi vis prastesni kandidatai.
„Geriausi kandidatai buvo atmesti, tada teko tenkintis antraeiliais. Dabar grėstų tas pats – jeigu užsispyręs G. Nausėda nepriims pirmo ir antro kandidato, jis turės priimti trečią arba ketvirtą. Kam tenkintis silpnesniu?“, – klausė jis.
Pasak I. Kalpoko, noras tiek iš prezidento, tiek iš konservatorių pusės kedenti vieni kitiems plunksnas yra natūralus – artėja prezidento rinkimai.
„G. Nausėda greičiausiai sieks perrinkimo, konservatoriai, natūralu, kels ką nors prieš G. Nausėdą, kaip ir koalicijos partneriai. Ši situacija tiesiog taps prezidento rinkimų kampanijos dalimi“, – įsitikinęs VDU docentas.
