„Yra dvi pagrindinės skylės, kurios yra paliktos sankcijų pakete. Tai yra visų pirma gamtinių dujų importo embargas, manau, kad turėtų būti įvestas. Nes tai yra didelė landa Rusijai palikta, tiek ekonomine, tiek ir politine prasme.
Nes kol tos sankcijos nėra įvestos, Rusija gali bandyti taikyti „skaldyk ir valdyk“ strategiją. Ir kažkuriai ES šaliai pasiūlyti pigesnes dujas rusiškas, mainais į kažką“, – LNK kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Antra sankcijų pakete palikta „skylė“, anot pašnekovo Ž. Maurico, yra tai, kad Rusijos bankai nėra pilnai atjungti nuo pasaulinės sistemos.
„Paliktos yra išimtis. Pagrindinė iš jų – dėl to paties atsiskaitymo už dujas, taip pat yra ir maisto eksportas pakankamai svarbus. Bet tos išimtys leidžia Rusijai apeiti sankcijas nemaža dalimi ir vykdyti prekybą su daugeliu šalių“, – kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
LNK pašnekovas teigė, jog tenka pripažinti, kad pirmąjį mūšį laimėjo Rusija, nes atlaikė pirmąjį sankcijų šoką dėl išimčių ir pakankamai lėto jų įsigaliojimo.
„Ypatingai kalbant apie energetinių žaliavų eksportą. Dėl to praėjusiais metais Rusijos biudžeto pajamos ypatingai iš naftos ir dujų eksporto buvo rekordinės visų laikų. Tačiau pastaraisiais mėnesiais situacija ženkliai prastėja Rusijai.
Nes naftos kaina yra žema, Rusija už savo naftą gauna jau tik 40–50 dolerių už barelį, kai biudžete yra susiplanavę 70 dolerių. Tai jau yra didžiulis smūgis. O „Gazprom“ jau panikuoja, nes supranta, kad prarado Europos rinką. Ir tikrai desperatiškai ieško būdų, kaip tas dujas realizuoti. Nes tikrai Rusijos vietą jau užėmė kiti žaidėjai“, – kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
LNK pašnekovas teigė, jog jei Rusijai skelbiamų sankcijų tikslas yra sumažinti galimybe finansuoti karinę invaziją, tuomet svarbiausios sankcijos turėtų būti nukreiptos į naftos ir dujų pajamas.
„Nes būtent tos pajamos ir yra pagrindinės Rusijos, kaip tokios, jos biudžeto. Visgi, didžiausia dalis sankcijų yra nukreiptos į ilgesnį laikotarpį – jos užtikrins Rusijos ekonominę stagnaciją, gal net recesiją. Nes tiesiog Rusija nebeturi prieigos prie daugelio pasaulinių technologijų. (…)
Ir netgi tokia bičiulė, prijaučianti Rusijai šalis Kinija irgi neskuba ištiesti pagalbos rankos. Taigi, matome, kad Rusija turi didelių iššūkių ilguoju laikotarpiu ir jos ekonominė perspektyva yra tikrai labai niūri“, – tikino jis.
Ž. Mauricas pabrėžė, jog suomių ekspertų suskaičiuoti kasdieniniai Kremliaus praradimai dėl vakarų sprendimo viršutinę rusiškos naftos kainos ribą – 172 milijonai dolerių, yra tikrai reikšmingi.
„Rusija šių metų biudžete yra suplanavusi 70 dolerių už barelį, lubos yra 60 dolerių, bet faktiškai Rusija gauna už savo naftą tik 40 dolerių. Ir pagrindinė priežastis yra todėl, kad praktiškai yra du pirkėjai, gal 2,5: Kinija, Indija ir dalinai Turkija. Ir, aišku, tos šalys žino, kokia Rusijos sudėtinga situacija ir išsidera labai geras kainas.
Tai tam tikra prasme Rusija save įsivarė į kampą, nusipjovė šaką, ant kurios patys sėdėjo. Jeigu tendencijos yra tokios, kokie buvo paskutiniai mėnesiai, dar prisidėjo ir šilta žiema, tai Rusijos pajamos iš naftos ir dujų eksporto bus žymiai mažesnės nei kad buvo praėjusiais metais. Skirtumas netgi gali būti 3 arba 4 kartai“, – kalbėjo jis.
Visą LNK pokalbį su ekonomistu Ž. Mauricu žiūrėkite čia:
