Pastarųjų pataisų iniciatorė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigia, kad ketvirtadienį tikriausiai bus apsispręsta dėl ažiotažą sukėlusio klausimo, nes Seimo salėje susirinks kone visi „valstiečiai“. Pasak jos, balsavime nedalyvaus vos du partiečiai.
Opozicijai nesiregistravus balsavime, ankstesni valdančiųjų „valstiečių“ bandymai priimti koalicijos partneriams naudingas partijų finansavimo įstatymo pataisas buvo nesėkmingi. Kad sprendimas būtų priimtas, būtina, kad balsavime dalyvautų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
„Tikimybė, kad Seimas ketvirtadienį apsispręs vienaip ar kitaip, tikrai yra“, - Eltai sakė A. Širinskienė.
Valdantieji jau kelis kartus nesėkmingai siekė priimti koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ naudingas Politinių partijų finansavimo įstatymo pataisas. Taip pat nepavyko pirmuoju bandymu patvirtinti pataisas, numatančias, kad lėšos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) dotacijai būtų skolinamos kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. BVP gynybai. Ši pataisa sukėlė ypač didelę kritikos bangą.
Iniciatyvos kritikai pastarąją iniciatyvą apibūdino kaip „valstiečių“ siekį bet kokia kaina užtikrinti apie 200 tūkst. eurų valstybės lėšų koalicijos partneriams. Pasak jų, „valstiečiai“ nesąžiningai sutapatino siaurus partinius interesus su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
Tuo tarpu valdantieji aiškina, kad partijų finansavimo įstatymo pataisos yra būtinos, užtikrinant politinių partijų skaidrumą. A. Širinskienė tvirtina, kad, neskyrus koalicijos partneriams valstybės finansavimo, kiltų rizika, kad šie politinę veiklą imtųsi finansuoti neskaidriai.
Konservatoriaus Andriaus Kubiliaus įsitikinimu, A. Širinskienė savo pasiūlymu šiurkščiai pažeidė Seimo statutą. Parlemento opozicinių frakcijų seniūnai antradienį registravo siūlymą, kuriuo norima atsieti „socialdarbiečių“ partijos ir išlaidų gynybai finansavimą.
A. Širinskienės iniciatyvai nepritaria ne tik opozicija, bet ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak parlamento vadovo, projektai, numatantys partijų finansavimą ir krašto gynybos finansavimą, neturėtų būti tapatinami.
Į Seimo pirmininką, prašydamas į svarstymo ir pataisų teikimo stadiją grąžinti A. Širinskienės teiktą įstatymo projektą, kreipėsi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Konservatorius aiškino, kad skolintis norint užtikrinti Lietuvos įsipareigojimus gynybai būtina, tačiau mėginimas kartu skolintis ir partijų finansavimui primena politinę korupciją.
Premjeras S. Skvernelis techniniu sprendimu laiko opozicijos kritikuojamas pataisas dėl skolinimosi, tačiau kartu yra užsiminęs, kad, jeigu nebus leista pasiskolinti partijai lėšų, ši liks be valstybės dotacijos.
Poreikis skolintis papildomai lėšų krašto apsaugai atsirado dėl spartesnio, nei buvo numatyta, šalies ekonomikos augimo. Planuojant 2018 m. biudžetą, tikėtasi, kad Lietuvos gynybos finansavimas turėtų siekti 2,006 proc. BVP. Tačiau dėl spartesnio ekonomikos augimo procentinė krašto gynybai skiriama dalis sumažėjo. 2 proc. BVP gynybai yra NATO dokumentuose užfiksuotas valstybių įsipareigojimas.