Ji buvo įvardijama kaip realiausia Liberalų sąjūdžio kandidatė prezidento rinkimuose.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, jog prioritetą teikia Seimo rinkimams. Be to, anot jos, nebūtų logiška, jei prezidento rinkimuose dalyvautų visi aukščiausi valstybės pareigūnai.
„Iš tiesų kolegoms pasakiau savo sprendimą, kad neketinu dalyvauti ir siūlau partijai nekelti kandidato. Ir mano sprendimo motyvai buvo tie, kad, visų pirma, kaip partijos pirmininkė prioritetą teikčiau Seimo rinkimams, kaip svarbiausiems partiniams rinkimams kitais metais.
Be to, tikėtina, kad prezidento rinkimuose dalyvaus ir premjerė, tą mes jau žinome, ir, tikėtina, prezidentas. Taigi, būtų labai logiška, kad vienas iš trijų valstybės vadovų nedalyvautų tokiose rungtyse, o sukoncentruotų visą dėmesį į užtikrinimą tų darbų, kurie privalo vykti, tai yra Seimo darbo ir atsakomybės, kurios yra“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Be to, V. Čmilytė-Nielsen sutiko, jog Lietuvos apeliacinio teismo partijai paskirta bauda nepalengvintų dalyvavimo prezidento rinkimuose, esą nepalengvins gyvenimo Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose.
„Bet esminės įtakos mano apsisprendimui tai nepadarė“, – turėdama omeny bylą, pridūrė ji.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad bent jau kol kas partija nereikš paramos kokiam nors kandidatui prezidento rinkimuose: „Mes valdyboje trumpai aptarėme, kad partija, bent jau šiame etape, tikrai liks neutrali. O aš pati kaip Seimo pirmininkė, turinti bendradarbiauti tiek su prezidentu, tiek, žinoma, su Vyriausybės vadove, manau, kad būtų labai logiška ir racionalu šiuo rinkiminiu laikotarpiu būti neutralia.“
Partijos pirmininkė teigė, kad teismo paskirta šimtatūkstantinė bauda kerta Liberalų sąjūdžiui ir verčia kitais metais gyventi taupiau.
„Bet su kolegomis prisiminėme, kad yra buvę tikrai sudėtingesnių išbandymų, tai, manau, kad kitais metais ir pasirengsime rinkimams, ir juose sudalyvausime taip, kaip reikia“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.
Aiškinasi, ar baudos mokėjimui negali naudoti dotacijos
Liberalų sąjūdžio valdyba, anot jos, apsisprendė teikti kasacinį skundą politinės korupcijos byloje, o taip pat prašyti pailginti skirtos baudos išmokėjimo terminą. Partiečiai, pasak V. Čmilytės-Nielsen, oficialiai nesvarstė idėjos „susimesti“ baudai, ji esą bus mokama iš Liberalų sąjūdžio biudžeto.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat nurodė, jog kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu išaiškinti, ar baudos sumokėjimui tikrai negalima naudoti partijai skirtos valstybės dotacijos.
„Nuomonės išsakytos yra priešingos, tai, žinoma, turime turėti dokumentus. Laukiame raštu išaiškinimo“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji buvo paklausta ir apie artėjančius parlamento rinkimus. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, būtų logiška jai į šiuos rinkimus partiją vestų ji. Bet esą kol kas anksti formaliems sprendimams šiuo klausimu.
Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas anksčiau yra sakęs, jog partijoje tvyro abejonės dėl to, ar kelti savo kandidatą į prezidentus. O jei ir kelti tai esą nebent V. Čmilytę-Nielsen.
Kiek anksčiau antradienį europarlamentaras Petras Auštrevičius pareiškė, jog pats yra pasirengęs teikti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, jei V. Čmilytė-Nielsen juose nedalyvaus.
„Artimiausi metai bus pilni politinės kovos ir svarbių įvykių. Nepaisant pastarojo laiko naujienų, negalime leisti būti veikiami nusivylimo ir netikrumo. Dalyvauti politinėje kovoje ir konkuruoti rinkimuose yra pirminis politinės partijos uždavinys. Esu tikras, kad artėjantys Lietuvos prezidento rinkimai reikalauja ir Liberalų sąjūdžio atstovavimo ir tiesioginio dalyvavimo“, – feisbuke rašė P. Auštrevičius.
Prezidento rinkimuose jis bandė dalyvauti 2019-aisiais, tačiau nesurinko kandidatavimui reikalingų 20 tūkst. rinkėjų parašų.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, galimas P. Auštrevičiaus kandidatavimas prezidento rinkimuose buvo aptartas ir Liberalų sąjūdžio valdybos posėdžio metu ir esą nuspręsta, kad P. Auštrevičius nekandidatuos.
„Jis buvo nuotoliniu būdu prisijungęs prie valdybos, išsakė savo nuomonę, tačiau valdyba, išklausiusi ir jo argumentus, ir jo požiūrį, vienbalsiai priėmė sprendimą, kaip ir sakiau, nedalyvauti prezidento rinkimuose. Mano vertinimu, kolega Petras į tuos argumentus įsiklausė ir juos priėmė“, – dėstė politikė.
Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas politinės korupcijos „MG Baltic“ byloje Liberalų sąjūdžiui skyrė 376,6 tūkst. eurų siekiančią baudą, todėl viešoje erdvėje imta svarstyti, ar partija turės užtektinai resursų sudalyvauti ateinančiais metais vykstančiuose Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad Apeliacinio teismo nutartis nedaro įtakos jos sprendimui dėl galimo dalyvavimo prezidento rinkimuose.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose paskelbė 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
