„Dauguma žmonių realiai vertina situaciją ir suvokia, kad I. Degutienė dabartinėje politinėje situacijoje galėtų tapti premjere, o ne prezidente“, - teigia ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus.
Jo teigimu, visuomenės nuomonės apklausose, kuriose klausiama apie balsavimo preferencijas prezidento rinkimuose, I. Degutienė į priekį negali išsiveržti ir dėl to, kad jose lyderiauja dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Prezidento rinkimuose tradiciškai pirmautų D.Grybauskaitė
Jeigu artimiausiu metu vyktų prezidento rinkimai, Lietuvos gyventojai šalies vairą būtų linkę patikėti dabartinei prezidentei D. Grybauskaitei. DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus apklausą paaiškėjo, kad už D. Grybauskaitę savo balsą būtų linkę atiduoti 55,2 proc. gyventojų.
Kiti galimi kandidatai į prezidentus nuo D. Grybauskaitės atlieka šviesmečiais: už socialdemokratų pirmininką Algirdą Butkevičių balsuotų 8,7 proc. žmonių, už Seimo pirmininkę I. Degutienę – 3,9 proc., už SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą – 3,5 proc.
Tačiau I. Degutienė „Spinter tyrimai“ atliekamose apklausose visuomet pirmauja kaip politikė, kuri, gyventojų nuomone, geriausiai tinka užimti premjero pareigas. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį į ministro pirmininko postą ją buvo linkę pasodinti 16,9 proc. respondentų, lapkritį – 16,6 proc.
| Už koki kandidatą balsuotumėte, jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) | Sausis 2012 |
| D.Grybauskaitę | 55,2 |
| A.Butkevičių | 8,7 |
| I.Degutinę | 3,9 |
| G.Nausėdą | 3,5 |
| Kitą kandidatą (suma visų kandidatų, surinkusių mažiau nei 2 proc. balsų) | 9,9 |
| Nebalsuočiau | 14,9 |
| Nežino/neatsakė | 3,9 |
| Iš viso: | 100 |
M.Katkus: konkurentų D.Grybauskaitei gali rastis nebent po Seimo rinkimų
„Ilga prezidento kadencija paprastai įšaldo politinę konkurenciją kadencijos viduryje. Paprastai einančio pareigas prezidento reitingai šiek tiek smunka jau prasidėjus rinkiminei kampanijai. Aš prognozuočiau, kad pasikeitimų pretendentų ir pačios prezidentės vertinimuose gali atsirasti po Seimo rinkimų“, - DELFI teigė M. Katkus.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje politinės partijos neišsiugdo potencialių kandidatų į prezidentus, kurie galėtų būti bent iš dalies tiek populiarūs kaip D. Grybauskaitė, M. Katkus svarstė, jog tokia padėtis susijusi su tradicija, kad prezidentas tradiciškai yra geriausiai šalies rinkėjų vertinamas politikas.
„Lietuvoje prezidentas yra tradiciškai geriausiai šalies rinkėjų vertinamas politikas – tokiu jis nebuvo tik per Rolando Pakso apkaltos procesą. Egzistuoja didelė šio posto sukurta teigiama visuomenės lūkesčių inercija, kuri leidžia šiame poste esantiems politikams išlikti populiariausiais ilgą laiką“, - teigė ryšių su visuomene specialistas.
Be to, pasak jo, pagal Lietuvos Konstituciją ir visuomenės lūkesčius prezidentas yra vienijantis figūra: iškilęs virš smulkių interesų, nepartinis arba sustabdęs narystę partijoje.
„Galima apskritai diskutuoti ar visuomenė šiame poste tikisi partinius žmones“, - sakė M. Katkus.
L.Bielinis: prezidento postas Lietuvoje nėra siekiamybė
„Ko gero, politikai žvelgia į tą poziciją, kaip į tokią, kurios jie nesiektų. Ir yra jų bėda – jie nežiūri į prezidento pozicija kaip į siekiamybę“, - svarstė mokslininkas.
Jo teigimu, dalis politikų kandidatavimą į prezidentus traktuoja kaip manevrą net nesiekdami laimėti – tiesiog taip jie užsiaugina raumenis kitiems politiniams postams arba auginasi statusą.
„Manyčiau, kad Lietuvoje yra dalis žmonių, kurie pagalvoja apie prezidento postą, bet šiuo metu, matydami stiprią D. Grybauskaitės poziciją, jie puikiai suvokia, jog konkuruoti su ja sunku arba beveik neįmanoma – bent jau jie taip mano. Dėl šios priežasties niekas neafišuoja savo pretenzijų į prezidentus“, - teigė politologas.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 16-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1001 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!