Tuo tarpu už A. Butkevičių prezidento rinkimuose balsuotų tik 13,9 proc. apklaustų gyventojų.
Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ sausio mėnesį atlikus gyventojų apklausą.
54,3 proc. žmonių siūlo kandidatuoti antrai kadencijai
Remiantis apklausos duomenimis, D. Grybauskaitės kandidatavimui prezidento rinkimuose antrai kadencijai pritaria 54,3 proc. gyventojų. Nesiekti valstybės vadovės vairo antrąkart siūlo 30,4 proc. respondentų, o 15,3 proc. žmonių nežinojo, kaip atsakyti, arba pasirinko neatsakyti.
Klausiami, už ką balsuotų, jeigu prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, dauguma žmonių taip pat minėjo D. Grybauskaitę. Dabartinę šalies vadovę rinkimuose paremtų 39,2 proc. gyventojų.
Kitus galimus kandidatus vadovauti šaliai respondentai minėjo rečiau. Pavyzdžiui, už premjerą, socialdemokratų lyderį A. Butkevičių balsuoti norėtų 13,9 proc. žmonių, už konservatorę Ireną Degutienę – 5,2 proc., už „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį – 3,9 proc.
Vienintelis ne politikas, už kurį Lietuvos gyventojai balsuotų prezidento rinkimuose – SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jam balsą atiduotų 3,4 proc. apklaustų gyventojų.
Dar 10,7 proc. žmonių savo balsą buvo linkę atiduoti už kitą kandidatą, balsuoti nesiruošia 8,5 proc. gyventojų.
Nepartinis prezidentas geriau?
Gyventojų taip pat buvo klausiama, ar jie pritaria Konstitucijos nuostatai, jog prezidentas turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose.
Konstitucijoje teigiama, kad asmuo, išrinktas prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos prezidento rinkimų kampanijos pradžios.
Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo buvo išrinkti du partiniai prezidentai ir du nepartiniai. Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas priklausė Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP), vėliau susijungusiai su socialdemokratais, Rolandas Paksas kandidatavo keliamas liberaldemokratų (dabar „Tvarka ir teisingumas“).
Savo ruožtu Valdas Adamkus ir D. Grybauskaitė nepriklausė jokioms politinėms partijoms, nors rinkimų kampanijų metu buvo jų remiami.
Apklausos rezultatai rodo, jog dauguma žmonių vis dėlto pritaria, kad narystė partijoje neturėtų saistyti prezidento – tokios nuomonės laikėsi net 56,3 proc. respondentų.
Nepritarimą Konstitucijoje išsakytam reikalavimui, pareiškė 14,5 proc. gyventojų, dar 21 proc. žmonių teigė, jog jiems tai nėra svarbu. Nuomonės šiuo klausimu nepareiškė 8,2 proc. gyventojų.
M.Jastramskis: D.Grybauskatė turi „institucinį bagažą“
Pagal visuomenės nuomonės bendrovės „Vilmorus“ skelbiamus duomenis dabartinės prezidentės D. Grybauskaitės reitingai yra mažesni nei premjero A. Butkevičiaus. Remiantis sausio mėnesį atlikta „Vilmorus“ apklausa, palankiai A. Butkevičių vertina 64,9 proc. apklaustųjų, o D. Grybauskaitę – 60,7 proc.
Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad gyventojų palankumas ar nepalankumas natūraliai skiriasi nuo pasirengimo už politiką balsuoti arba nebalsuoti Todėl nors A. Butkevičių daugiau žmonių vertina palankiai, jis nebūtinai regimas prezidento poste.
„Kai reikia atsakyti į klausimą apie pasirinkimą prezidento rinkimuose, tai A. Butkevičius siejamas su partija ir vykdomąja valdžia, o prezidentė siejama su prezidento institucija“, - teigia politologas, pridurdamas, jog D. Grybauskaitė turi „institucinį bagažą“.
Pasak M. Jastramskio, prezidento institucija Lietuvoje pasitikima gerokai labiau nei Seimu ar Vyriausybe, todėl asmuo, einantis, prezidento pareigas, turi už nugaros visą instituciją.
M. Jastrankis taip pat priduria, jog Lietuvoje prezidentai įsivaizduojami kaip neturintys sąsajų su nemėgstamomis partijomis, todėl D. Grybauskaitė atsiduria geresnėje padėtyje nei Lietuvos socialdemokratų partijai vadovaujantis A. Butkevičius.
„D. Grybauskaitė neturi sąsajų nė su viena partija, o viešoje erdvėje yra įtvirtinusi nepartinės įvaizdį“, - sakė mokslininkas.
Klausiamas, ar partijos į prezidentus keliamas kandidatas Lietuvoje natūraliai atsiduria prastesnėje starto pozicijoje, M. Jastramskis buvo linkęs su tuo sutikti, tik pridūrė, kad visų pirma svarbiausia, kas yra tas kandidatas.
„Be abejo, bet labai priklauso nuo to, kas tas kandidatas. Žinote, Algirdas Pilvelis irgi buvo nepartinis kandidatas“, - sakė politologas.
Pasiteiravus apie D. Grybauskaitės galimybes prezidento rinkimuose nugalėti per pirmąjį turą, M. Jastramskis buvo atsargus. Jo nuomone, galimybės nugalėti per pirmą turą priklauso nuo to, kaip seksis premjerui, socialdemokratams ir jų vadovaujamai Vyriausybei.
„Pirmame ture reikia triuškinamos persvaros. Turime žiūrėti, kaip socialdemokratams ir Vyriausybei seksis valdyti. Jeigu bus kokių nors sunkumų ar netgi koks skandalas, tai gali būti, kad niekas nemes rimtesnio iššūkio pirmame ture. Tačiau, žinote, gali surinkti 45 proc., bet vis tiek antro turo reikės“, - svarstė M. Jastramskis.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 17-28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!