„Savo laiku Lietuva tapo 55-ąja prie kasetinių šaudmenų draudimo prisijungusia šalimi. Reikėtų atsisakyti šios konvencijos, norint įsigyti ir naudoti. Tikiuosi, tai ir bus padaryta“, – rašė ministras.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.
Dėl šios galimos žalos civiliams net 123 šalys, tarp kurių yra ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija bei Lietuva yra pasirašiusios tarptautinę sutartį – Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, kurioje uždraudžiamas tokių ginklų naudojimas ar jų kaupimas dėl jų galimos žalos civiliams. Visgi Rusija, Ukraina ir JAV nepasirašiusios sutarties uždraudžiančios tokią amuniciją.
JAV skaičiavimais jų kasetinių bombų „nešvarumas“ (kai lieka nesprogusių sprogmenų) yra mažesnis nei 2,5 proc. Tuo metu nesprogę Rusijos šaudmenys sudaro 30–40 proc.
Daugelis žmogaus teisių grupių kasetinius šaudmenis įvertino kaip „pasibjaurėtinus“, o jų panaudojimą netgi priskyrė prie karo nusikaltimų
