„Kad jie („Wagner“ samdiniai – ELTA) judėtų kažkokios kolonomis į Baltarusiją, tai yra nefaktas, to tikrai negalime patvirtinti, tokios informacijos šiai akimirkai neturime“, – antradienį DELFI TV laidoje „Iš esmės“ sakė A. Anušauskas.

Jis teigė negalintis pasakyti, kur pajudėjo J. Prigožino vadovaujamos „Wagner“ grupuotės samdiniai. Pasak ministro, anksčiau pasirodę pranešimai, kad dalis minėtų samdinių po nesėkmingai organizuoto Maskvos šturmo sugrįžo į savo stovyklas yra „dalinis faktas“.

A. Anušauskas perspėjo, kad dalis Maskvos, Minsko skelbiamos informacijos apie J. Prigožino situaciją, jo vadovaujamos „Wagner“ grupuotės tolesnius veiksmus gali būti dezinformacija. Visgi ministras teigė manantis, jog artimiausiu metu viešus pareiškimus gali lydėti „realūs veiksmai“.

„Reikia dar šiek tiek laiko – nežinau, kiek dienų ar savaičių – ir mes pamatysime. Matau, kad po šito informacinio karo parengiamųjų atakų, išmetant įvairius feikus, bus ir realūs veiksmai. Kokie jie? Nenorėčiau burti scenarijų, nes į kiekvieną scenarijaus variantą, kurį mes įvardijame, atsakinėja ir kita pusė“, – laidoje svarstė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras teigė nenorintis spėlioti, koks gali būti J. Prigožino statusas Baltarusijoje, ką jis ten gali veikti. Vis dėlto, anot A. Anušausko, tiek Rusija, tiek ir Baltarusija šiuo metu yra susikoncentravusi į karą prieš Ukrainą, tad nereikėtų atmesti, kad ir J. Prigožino atsiradimas Baltarusijoje gali būti su tuo susijęs.

„Viena iš tų versijų pasirodžiusių – kad J. Prigožinas kažkur Mogiliovo srityje (Baltarusija – ELTA) kurs stovyklą. Paskui ji buvo paneigta, ukrainiečių pusė ją irgi paneigė. Bet bet kokiu atveju tokios versijos plaukioja, jos gali būti realios“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Savaitgalį Rusiją sudrebinusį karinių kolonų žygį į Maskvą surengęs „Wagner“ savininkas J. Prigožinas galimai atvyko į Baltarusiją. Taip antradienį nurodė autoritarinis ir Vakarų valstybių prezidentu nepripažįstamas A. Lukašenka.

J. Prigožinas atšaukė vieną dieną trukusį maištą šeštadienį po derybų, kurioms, kaip pranešama, tarpininkavo Baltarusijos vadovas A. Lukašenka. Samdinių vadas pats teigė priėmęs sprendimą pasukti atgal likus 200 kilometrų iki Rusijos sostinės, kad būtų išvengta kraujo praliejimo tarp Rusijos karių.

Taip pat iš Rostovo prie Dono buvo išvesti „Wagner“ daliniai, kurie buvo užėmę šį pietinį Rusijos miestą.

Pavadinęs maište dalyvavusius samdinius „išdavikais“, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio vakarą patvirtino, kad susikompromitavęs buvęs jo patikėtinis J. Prigožinas gali rasti prieglobstį Baltarusijoje.

V. Putinas lojaliems „Wagner“ kariams pasiūlė galimybę sudaryti kontraktus su Rusijos gynybos ministerija. Tačiau sukilimo sumanytojų laukia „neišvengiama bausmė“, šeštadienį sakytoje kalboje žadėjo V. Putinas.

Tai, kad Kremlius vėliau pareiškė, jog maištininkai nesulauks pasekmių už savo veiksmus, sukėlė plačią nuostabą Rusijoje, kur vien tik už V. Putino karo prieš Ukrainą kritiką gresia ilgi metai kalėjimo. Komentatoriai V. Putino nuolaidžiavimą „Wagner“ interpretavo kaip Kremliaus vadovo silpnumą.