„Tiesiog yra informacija, kurią mes, skaitantys slaptas pačias įvairiausias pažymas, naudojam savo darbe, yra informacija, kuri praktiškai ta pati gali būti, ypatingai tai, kas yra viešumoje. Ir jeigu politikai analizuoja viešumoje esančią informaciją, o aš tą darau, tai, be abejonės, skelbiu tik tą informaciją, kuri yra viešumoje.
Žinoma, aš negaliu dabar pasakyti, kad ta informacija, kuri buvo viešumoje, galbūt, buvo panaši, galėjo būti gal panaši, bet tai – ne ta pati informacija, ne grifuota informacija. Tiesiog dar kartą galiu pasakyti, kad jokios įslaptintos informacijos nebuvau paskelbęs“, – trečiadienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams komentavo A. Anušauskas.
Jis teigė, jog reikiamus duomenis dėl esą įslaptintos informacijos atskleidimo ministerija perdavė Generalinei prokuratūrai.
„Visa kita, kokia reikalinga informacija, pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra mėgina atsakyti į klausimus, tai visą informaciją mes perdavę, saugumo specialistai įvertinę, nuomonės yra išsakytos“, – pažymėjo A. Anušauskas ir pridūrė, jog pats atsakymų teikime prokuratūrai nedalyvauja.
„Ir nesiruošiu dalyvauti, nes įstatymai yra tokie, kokie yra. Ir, aš manau, atsakymai bus duoti“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Ministras: joks karinis patarimas neatskleistas
Kalbėdamas toliau, ministras pažymėjo, jog nė vienas politikas konkrečiai neįvardijo, kokią riboto naudojimo informaciją jis neva atskleidė.
„Nė vienas politikas nepasakė, apie kokią konkrečiai informaciją kalba. Jeigu apie ketinimų laiško siuntimą, tai ne, tai nėra įslaptinta informacija. Visa kita informacija, kuri buvo parengta Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento specialistų, jie ją parengė laikydamiesi įstatymų, nenaudodami jokios riboto naudojimo informacijos. Tai, kad atsiranda šaltiniai – kabutėse, – kurie sako, kad ta informacija, kuri yra paskelbta panaši į tą informaciją, kuri buvo naudojama VGT posėdyje, tai, aš manau, būtent šita situacija rodo, kad žmonės iš esmės parodo, kokia informacija buvo naudojama.
Dar kartą pakartosiu: didelė dalis įslaptintos informacijos, pavyzdžiui, ir AOTD ir VSD, yra parengiama ir viešos informacijos pagrindu, ten yra įdedamos ir neįslaptintos dalys“, – komentavo politikas.
Jis neigė, kad feisbuke, rašydamas apie „Leopard“ tankus ir jų tinkamumą mūsų šaliai, paviešino karinį patarimą.
„Ten išvis jokio karinio patarimo, išvis jokio turinio nėra atskleista. Jokio išvis, nulis“, – tvirtino A. Anušauskas.
Tiesa, ministras teigė sutinkantis su kritika, kad kartais viešai pasako per daug.
„Sutinku. Neįslaptintos informacijos, bet galbūt ją galima traktuoti įvairiai. Aš sutinku, kad žmonės ją traktuoja įvairiai. Šiuo atveju čia – išsprendžiamas dalykas“, – sakė jis.
Seimo NSGK nario Dainiaus Gaižausko įsitikinimu, A. Anušauskas dėl galimo įslaptintos informacijos paviešinimo turėtų pasitikrinti poligrafu. Ministras tikino, jog „laisvai“ būtų tam pasiruošęs.
Trečiadienį posėdžiavęs NSGK išklausė karinio patarimo dėl Lietuvos planų įsigyti tankų. Posėdyje dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, tačiau teikti komentarus žiniasklaidai atsisakė.
Po posėdžio kalbėjęs A. Anušauskas tvirtino, kad galutinio sprendimo dėl to, iš ko Lietuva pirks tankų, nėra, esą dabar bandoma iš valstybių apie juos gauti daugiau informacijos.
„Sprendimai bus priimami rudenį, kai bus atliktas bendras vertinimas. Jau konkretūs sprendimai. Dabar <...> finansinių įsipareigojimų nėra, bet informacijos gavimo poreikis egzistuoja“, – dėstė krašto apsaugos ministras.
Trečiadienį sutarta, kad prieš kiekvieną Valstybės tarybos gynimo (VGT) posėdį apie jų turinį pirmiausia bus informuojamas NSGK, nurodė Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jis trumpai pristatė, apie ką kalbėta uždarame komiteto posėdyje šį sykį.
„Mums rūpėjo rimti dalykai. Mums rūpėjo dalykai, susiję su pasirinkimais, su tuo, kaip tai atrodys mūsų visoje gynybos architektūroje“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Mes išklausėm karinį patarimą, visus argumentus už ir prieš. Solidus patarimas“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar posėdyje išklausytas karinis patarimas apie tankus sutampa su turiniu, kurį anksčiau feisbuke paviešino A. Anušauskas, politikas nuo atsakymo išsisuko.
„Neskaičiau ministro įrašo“, – su šypsena tarė komiteto pirmininkas.
Apie tai, kad Lietuva ketina įsigyti tankų, praėjusią savaitę po VGT posėdžio pranešė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Jis teigė, kad su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo bus pasirašytas ketinimų protokolas.
Paklaustas, kodėl pasirinktas vokiečių gamintojas, ministras sakė nedetalizuosiantis, nes „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą“.
Anušauskas: operacinius reikalavimus geriausiai atitinka „Leopard“
Vėliau, feisbuke atsakinėdamas į viešai iškeltus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Raimundo Lopatos klausimus, A. Anušauskas aiškino, jog sprendžiant dėl perkamų tankų buvo renkamasi iš kelių gamintojų.
„Buvo vertinami visi potencialūs gamintojai, į juos kreiptasi tiesiogiai ir oficialiai. Sulaukta, ne vieno, ar dviejų, o trijų pasiūlymų. Gamintojų pateiktų pasiūlymų analizė ir vertinimas truko apie pusmetį, tad jokios skubos nebuvo. Taip pat buvo konsultuojamasi su šalimis sąjungininkėmis, kurios jau yra įsigijusios tankus“, – dėstė ministras.
Jis pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba, atsižvelgusi į Lietuvos kariuomenės ir Gynybos resursų agentūros atliktą išsamią rinkos analizę, ir karinį vertinimą, pritarė siūlymui teikti VGT siūlymą išsiųsti ketinimų laišką Vokietijos gynybos ministerijai dėl „Leopard“ tankų įsigijimo. Šis siūlymas, pasak A. Anušausko, ir buvo pristatytas VGT.
„Pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Atlikdama šią analizę, Lietuvos kariuomenė taip pat įvertino visas galimas grėsmes ir reikiamus pajėgumus toms grėsmėms atremti.
Lietuvos kariuomenė vertino vokiškus „Leopard“, amerikietiškus „Abrams“ ir korėjietiškus „Black Panther“ tankus. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo iškeltus operacinius reikalavimus geriausiai atitinka „Leopard“, o JAV ir Pietų Korėjos gamintojų tankai atitiko ne visus keliamus reikalavimus arba atitiko juos iš dalies“, – toliau pasakojo A. Anušauskas.
Svarbus argumentas, pasak jo, buvo ir tanko paplitimas: „Leopard“ įvairios versijos yra paplitę tarp 23 pasaulio šalių, iš jų – 14 NATO sąjungininkės, tokios, kaip Norvegija, Nyderlandai, Vokietija ir kt. Tankų „Leopard“ įsigijimas leistų užtikrinti aukštą sąveikumą ir suderinamumą su Lietuvos partnerių šalių kariniais vienetais, ypač sąjungininkais, kurie yra dislokuoti Lietuvoje.“
„Palyginimui, „Abrams“ tankus naudoja JAV, Lenkija, Arabų šalys, Taivanas, „Black Panther“ –Pietų Korėja ir Lenkija“, – pridūrė politikas.
Budrys: VGT sprendimų dėl tankų nepriėmė
„Nors visų vertintų tankų pristatymo terminai yra panašūs (4–6 metai), „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai paprastesni ir greitesni nei kitų. „Leopard“ ir „Abrams“ kainuoja panašiai, tačiau didelis vokiškų tankų pranašumas yra gerokai mažesnės jų išlaikymo išlaidos. „Abrams“ pasižymi 1,5 karto didesnėmis eksploatacinėmis išlaidomis.
Vertintas tankų „Leopard“ paplitimas NATO valstybėse, kuris palengvina tankų išlaikymą, lengviau gauti tokių tankų atsargines dalis per NATO paramos ir pirkimų agentūrą (NSPA).
„Leopard“ pritaikomumas yra geriausias, nes ant tos pačios platformos yra visos kovinės paramos mašinos (evakuatoriai, inžinerinės mašinos, tiltatiesės), kas užtikrina gerą suderinamumą, lengvina logistinį aprūpinimą, mechanikų parengimą.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas: PzH2000 artileriją, PKM Boxer („Vilkas“), kovinius evakuatorius BPz2. „Leopard“ tankai būtų geriausiai suderinami su šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine technika, nes būtent jie geriausiai atitinka Lietuvos operacinę aplinką, gamtines ir geografines sąlygas.
Vokietijos kompanija KNDS, kuri gamina tankus ir pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, Lietuvoje yra įsteigusi aptarnavimo ir remonto centrą „Lithuanian Defence Services“, jis atlieka PKM „Vilkas“ ir kitos vokiškos ginkluotės remontą ir techninį aptarnavimą. Šis centras galėtų atlikti ir „Leopard“ tankų remontą bei techninį aptarnavimą.
Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono grupė (eFP BG), kuriai vadovauja Vokietija ir kuri reguliariai vykdo karinius mokymus ir pratybas su Lietuvos kariuomenės vienetais, yra apginkluota „Leopard“ tankais. Lietuvos kariuomenės aprūpinimas „Leopard“ tankais užtikrintų aukštą sąveiką ir suderinamumą su šiuo NATO vienetu, o ateityje ir su Lietuvoje nuolat dislokuota Vokietijos brigada“, – argumentus, kodėl „Leopard“ tankai Lietuvai būtų geriausi, vardijo A. Anušauskas.
Vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys anksčiau pasakojo, jog vykusio VGT posėdžio metu buvo kalbėta apie tankų įsigijimo galimybę, tačiau konkrečių sprendimų, jo teigimu, priimta nebuvo.
O prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog po VGT posėdžio buvo paviešinta riboto naudojimo informacija. Jis leido suprasti, kad tai feisbuke padarė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Situaciją aiškinosi krašto apsaugos sistemos specialistai, atsakingi už įslaptintos informacijos apsaugą, kurie atliko vertinimą. Skelbta, jog juo nustatyta, kad ministro paskelbta informacija neturi įslaptintos informacijos požymių.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė anksčiau pranešė kreipusis į prokuratūrą dėl A. Anušausko viešai aptartų detalių apie vokiškų tankų pirkimą.
Lietuva tankų įsigyja siekdama sukurti šalies kariuomenėje diviziją.
