Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjęs Taivano užsienio reikalų ministras ir mūsų šalies diplomatijos vadovas oficialiai nesusitiko. Tai, pasak analitiko, nereiškia, kad Lietuvos politika Taivano atžvilgiu dabar keičiasi.
„Negalėtumėm sakyti, kad keičiasi. Turbūt, tai yra pakankamai nuosekli politika jau pusantrų metų, gal šiek tiek mažiau, mažiausiai metai. Tai, kas įvyko su Lietuvos politika Kinijos ir Taivano atžvilgiu, mes pradėjome, mano galva, strategiškai apgalvotą, toliaregišką politiką“, – „Žinių radijui“ komentavo M. Laurinavičius.
Tačiau nesusitikti, pasak jo, – nenuoseklu. Apžvalgininkas pabrėžė, jog bendradarbiavimas su Taivanu Lietuvai neatnešė nieko bloga.
„Jeigu Vokietija, kuriai santykiai su Kinija yra, turbūt, vieni iš svarbiausių, jeigu mes daug kalbėdavom apie santykius su Rusija dėl ekonominių priežasčių, tai santykiai su Kinija dėl ekonominių priežasčių Vokietijai yra kelis kartus, jei ne keliolika ar kelis šimtus kartų, svarbesni nei santykiai su Rusija. Iš esmės galima kalbėti apie Vokietijos priklausomybę nuo ekonominių santykių su Kinija. Ir nepaisant to, Vokietija surengė jau du oficialius ministrų susitikimus su Taivano ministrais. Mes čia būdami tokie lyderiai, neva išsišokę, dabar atvažiavo ministras į Lietuvą, mes bijom susitikti“, – komentavo M. Laurinavičius.
Jo vertinimu, Lietuva neturi aiškios vizijos santykiuose su Taivanu: savo pačių veiksmais esą griauname tai, ką jau buvome sukūrę.
M. Laurinavičius pažymėjo, kad dabar ir Estija ketina leisti Taivanui atidaryti atstovybę – ekonominę ar kultūrinę Taipėjaus atstovybę. Savo ruožtu Kinija ragina Estiją laikytis „vienos Kinijos“ principo ir susilaikyti nuo leidimo Taivanui steigti bet kokias oficialias organizacijas.
Kai Taivanas atidarė savo atstovybę Vilniuje, Pekinas reagavo įvesdamas prekybos embargą, priversdamas Europos Sąjungą pagreitinti kovos su prekybine prievarta instrumento kūrimą.
Lietuva savo ambasadoriaus Kinijoje neturi iki šiol, tačiau tai, M. Laurinavičiaus nuomone, nėra problema.
„Mes neturim ambasadoriaus Rusijoje ir kokią mes dėl to problemą turim? Aš manau, kad jokios neturim problemos, kad neturim ambasadoriaus Rusijoje. Niekas mums kažkaip nebando aiškinti, kad tai yra didžiulė problema.
Kinija yra tokia pati agresyvi valstybė kaip yra Rusija. Ji kelia gerokai didesnę grėsmę negu Rusija, tą mums reiktų mums čia Lietuvoje galų gale pripažinti. Mes neturime prabangą, didžiulę prabangą, kadangi tą karą, kurį Kinija pradėjo prieš mus, ji akivaizdžiai pralaimėjo, ir mes nebeturime, ką prarasti“, – dėstė M. Laurinavičius.
Jis sutiko, kad Lietuvos verslas skaičiuoja prarastą eksportą į Kiniją, kas esą geriausiais laikais siekė 300 mln. eurų. Bet, pažymėjo analitikas, žymiai labiau išaugo eksportas į Pietryčių Azijos regioną.
„Seniai jau gerokai perkopė tuos skaičius. Ir perkopė ne per visą laikotarpį, o būtent per laikotarpį, kuris buvo nuo santykių sugadinimo su Kinija“, – teigė M. Laurinavičius.
„Aš visuomet maniau, kad mes turime strategiją. Taip, iš anksto buvo aišku, kad mes susigadinsime santykius su Kinija, bet tuos santykius jau gerokai anksčiau gadino pati Kinija. Ne mes juos susigadinom“, – tęsė jis.
Landsbergis: laikomės vienos Kinijos politikos
Pats G. Landsbergis nurodė, jog su Taivano užsienio reikalų ministru nesusitinka, nes Lietuva laikosi vienos Kinijos politikos. J. Wu Lietuvoje svečiavosi praėjusią savaitę ketvirtadienį ir penktadienį.
„Mes laikomės vienos Kinijos politikos, Lietuvos vienos Kinijos politikos, kuri implikuoja, kad oficialių kontaktų mes nepalaikome“, – žurnalistams komentavo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis pažymėjo, jog neplanuoja dalyvauti ir J. Wu vizito metu vyksiančiame renginyje, kurį organizuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas bei Užsienio reikalų ministerija. Kaip tvirtino ministras, šio renginio metu nėra numatytas jo susitikimas.
„Nėra tokių planų“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Tai gal Lietuva keičia savo vertybinę politiką?
„Nesistengiu įtikti interneto šūkautojams. Lietuva turi politiką, aiškią kryptį, ja eina. Šitoje temoje daugiau neturiu, ką pasakyti“, – dėstė ministras.
Paklaustas, ar dėl susitikimo su Taivano ministru konsultavosi su Vakarų partneriais, G. Landsbergis teigė nematęs tam prasmės: „Dėl šito konkretaus – nematau prasmės. Yra Lietuvos pozicija, ji yra įgarsinta.“
Diplomatijos vadovas pasakojo, jog su kitų šalių, su kuriomis Lietuva turi diplomatinius santykius, ministrais šalies atstovai susitinka visada. Bet šiuo atveju Lietuva, pasak jo, nemezga diplomatinių santykių su Taivanu.
„Atvykstantis svečias į Lietuvą nėra iš valstybės, su kuria Lietuva turėtų diplomatinius santykius. Ir lygiai taip pat nėra iš valstybės, su kuria diplomatinius santykius turėtų mūsų artimiausi partneriai. Lietuvos principinė pozicija visada buvo, kad Lietuva neužmezga diplomatinių ryšių su Taivanu, nematome tam dabar reikalo, galimybės, tokia ir mūsų partnerių pozicija. Ir tokia yra nuosekli mūsų pozicija“, – teigė politikas.
Jis pažymėjo, kad su Taivano atstovais buvo susitikę kito rango Vyriausybės atstovai bei politikai, bet tai esą netraktuojama kaip bandymas megzti diplomatinius santykius: „Tokių kontaktų yra buvę anksčiau. Jie yra vykę į Taivano salą, yra turėję susitikimų, kurie yra netraktuojami kaip diplomatinių santykių pastūmėjimas. Iš Kinijos nesame susilaukę indikacijų, kad tai būtų nepriimtina.“
G. Landsbergis pabrėžė, kad vienos Kinijos politiką nusistato kiekviena valstybė.
„Mes turime adekvačius rėmus, kuriuose mes tą politiką formuojame“, – sakė jis.
Susitiko Seimo pirmininkė
„Dabar Kinija už ką Lietuvą kaltina, dėl ankstesnių mūsų sprendimų, tai buvo būtent dėl atstovybės pavadinimo, ką mes primygtinai teigėme, kad tai nėra diplomatinių santykių užmezgimas, nėra atsisakymas vienos Kinijos politikos. Tai yra suteikimas teisės Lietuvoje pavadinimus rinktis patiems <...>. Tuo tarpu susitikimai, oficialūs kontaktai jau būtų kas kita“, – komentavo ministras.
Paklaustas, ar Lietuva derasi su Kinija dėl galimybės normalizuoti dvišalius santykius ir turėti šalių ambasadorius, ministras teigė nenorįs įvardinti pokalbių detalių, nors patikino, kad tokie vyksta.
„Apimties dabar įvardyti nenorėčiau, bet pokalbiai tikrai vyksta“, – sakė G. Landsbergis.
Nors jis su J. Wu nesusitiko, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su juo pasimatė.
Spalio pabaigoje Seimo pirmininkė lankėsi Taivane, kur vadovavo verslo misijai.
„Žinių radijo“ pokalbį su M. Laurinavičiumi galite rasti čia:
