Gyventojai kasdien užsuka į savo namus sprogusiame Viršuliškių daugiabutyje. Tarp jų ir Irena, nes vis prireikia kokių nors daiktų.
„Kažkiek vis pasiimu, bet jokių baldų neturiu net kur nešti. Net jei ir labai norėčiau. O daiktus, taip: rūbai, avalynė, patalynė, dokumentai, vaistai“, – pasakojo namo gyventoja.
Tačiau aiškėja, kad sprogimo nuniokotas penkiaaukštis galimai nebus griaunamas, o rekonstruojamas.
„Ta dalis, kur įvyko sprogimas, kur yra išvartytos laikančios sienos, be abejo, kad ta dalis turi būti nugriauta, ta vidurinė dalis, tie aukštai, kurie yra pažeisti. O apatiniai aukštai, kurie yra pažeisti minimaliai, tai jie turėtų būti apžiūrėti, ištirti“, – teigė „Vilnius Tech“ statybos fakulteto profesorius Juozas Valivonis.
Daugiabučio gyventojams tai geros naujienos. Mat tai reiškia, kad nepataisomos žalos nėra. Tačiau abejonė, ar name yra iš tiesų saugu išlieka.
„Aišku, kad gerai, kad mums grąžintų tuos butus ir taip toliau. Bet jeigu mano kambario negriaus, tiesiog sutvarkys, tai baisu bus galbūt gyventi“, – LNK žinioms sakė šio namo gyventoja Irena.
Dėl saugumo baiminasi ir daugiabučių bendrijos nariai.
„Galėjo būti, kad sujudėjo visos konstrukcijos, apžiūrėti reikėtų ne tik tą dalį, kuri yra sustiprinta, bet ir visus butus, žiūrėti įtrūkius“, – teigė Viršuliškių daugiabučių bendrijos statinių priežiūros inžinierius Vladislavas Jaroslavas Užpolevičius.
Ir net jei būtų saugu, LNK žinioms vilnietė Irena sako, kad dvejoja, ar į tą patį butą grįžti norėtų.
„Šiaip baimė yra. Aš miegoti normaliai negaliu, nes toks šokas buvo, tikrai baisu“, – pasakojo moteris.
Kol kas namas yra sutvirtintas dalinai. Daugiabučių bendrijos pirmininkas tikina, kad rizikų, jog pastatas grius, nėra.
„Dabar viskas yra pastiprinta, „Grinda“ tai padarė. Dabar yra tokios metalinės konstrukcijos, kad nenukristų ten, kur yra horizontalūs perdengimai. Pastiprino laiptinę, kur buvo sprogimas, uždarė, užsandarino tuos langus“, – pasakojo Viršuliškių daugiabučių bendrijos vadovas Grigorij Snežko.
Tačiau nesvarbu, ar teks remontuoti visą, ar tik dalį namo – išlaidų bus daug.
„Nežinau, kaip bus tas klausimas sprendžiamas. Ar reikės mokėti patiems gyventojams, ar padės valstybė kažkiek“, – kalbėjo G. Snežko.
Viršuliškių daugiabučių bendrijos statinių priežiūros inžinierius kalbėjo, jog šį incidentą galima pripažinti kaip stichinę nelaimę ir savivaldybė turėtų pilnai kompensuoti išlaidas.
Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai bent kol kas savo planais nesidalina. Ir galutines išvadas avarijos tyrimo komisija žada per kelias ateinančias savaites. Šių išvadų labiausiai laukia be namų likę 57 daugiabučio gyventojai, kurių dauguma apsistojo socialiniuose būstuose.
„Iš tame name esančių 30 savininkų dėl socialinio būsto kreipėsi 16. Dar turėjome du neapsisprendusius, bet pirmadienį gavome vieno iš jų skambutį, kad planuoja kreiptis dėl socialinio būsto suteikimo“, – LNK žinioms pasakojo „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė.
Tačiau „Raudonojo Kryžiaus“ atstovai pastebi, kad nukentėjusiųjų gyvenimas nusistovėjo ir paramos pasiimti jau niekas neateina.
„Aukojimas yra labai stipriai sulėtėjęs, todėl manau, kad visai netrukus mes jį stabdysime. Nes ir iš žmonių labai didelio poreikio nebėra, kad jie ateitų. Didžiąja dalimi žmonės jau yra persikraustę, padėjome tai padaryti“, – kalbėjo jo atstovė Luka Lesauskaitė.
Baigėsi ir piniginės paramos rinkimas. Gyventojai dar negavo paskutiniųjų papildomų 20 tūkst. eurų. Tačiau ir šiuos dalis gyventojų nori paskirti daugiabučio rekonstrukcijai.
Tačiau statybos specialistai skaičiuoja, kad keliasdešimt tūkstančių daugiabučio rekonstrukcijai būtų tik lašas jūroje.
„Manau, kad šimtais tūkstančių visa tai kainuos, bet viso namo nugriovimas dar brangiau kainuos. Kitas dalykas, aš įsivaizduoju, kad po to reikia visą tą namą renovuoti“, – teigė „Vilnius Tech“ statybos fakulteto profesorius J. Valivonis.
Per sausio mėnesio pradžioje kilusį gaisrą ir sprogimą evakuota 30 butų, dėl padarinių pastato vis dar neleidžiama naudoti.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
