Posėdyje nuotoliu dalyvavęs advokatas Algimantas Šindeikis vertino, jog kai kurie R. Žemaitaičio pasisakymai galėtų būti siejami su saviraiškos laisve ir teise viešai išsakyti savo poziciją. Pavyzdžiui, anot jo, prie tokių priskirtinas pasisakymas apie Izraelio nugriautą palestiniečių mokyklą.
Kita vertus, vartota skanduotė „lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom, imkit vaikai pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ bei plėtojamas naratyvas, kad visa žydų tauta, o ne atskiri asmenys, prisidėjo prie lietuvių sekimo, kankinimo ir valstybės naikinimo, advokato matymu, galėtų būti vertinami kaip neapykantos kurstymas.
A. Šindeikis, kalbėdamas apie Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, paminėjo, jog tokia egzistuoja: visos tautos kaltinimas priskiriamas prie neapykantos kalbos.
„Tokiu atveju, matyt, yra pagrindas komisijai teigti, bent jau pareikšti savo nuomonę, kad šituo atveju yra Konstitucijos pažeidimas ir kartu pažeidimas priesaikos“, – vertindamas R. Žemaitaičio retoriką dėstė A. Šindeikis.
Jo matymu, pažeidimas galėtų būti priskirtas prie šiurkščių, nes Konstitucijoje aiškiai išvardyta, jog laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, iš kurių vienas – tautinės neapykantos kurstymas.
„Manau, kad tos formuluotės, kuriose Seimo narys R. Žemaitaitis įvardina žydų tautą kaip visą atsakingą už lietuvių tautos persekiojimą, už padarytus nusikaltimus, tai yra neapykantos kurstymas <...>. Tokia veikla parlamentaras šiurkščiai pažeidžia Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį ir asmuo, mano vertinimu, sulaužė priesaiką. Šituo atveju manyčiau, kad komisijos išvada galėtų būti tokia. Tokia yra mano pozicija“, – kalbėjo advokatas.
Analogišką nuomonę išdėstė ir advokatas Linas Venclauskas. Jo vertinimu, R. Žemaitaičio vartojamas „liaudies folkloras“ apie žydus, reiškiamas kaltinimas bendrai visiems žydams yra antisemitiniai.
Be to, pasak istoriko, R. Žemaitaitis, reikšdamas poziciją, niveliuoja sąvokas ir istorinius faktus, pavyzdžiui, kalba apie lietuvių tautos holokaustą, kai holokaustas siejamas su žydų tauta, Pirčiupių kaimo tragediją sieja su žydų tauta, nemini, kad tremiami buvo ne tik lietuviai, bet ir žydai.
„Čia yra, galbūt, potencialios auditorijos pasirinkimas ir naudojimas tos retorikos prisidengiant tariamais pozityviais dalykais: štai, jis gina istorijos teisingumą, jis gina lietuvių tautos praeities traumas. Bet taip pat svarbu atkreipti [dėmesį] į retoriką ir bendrą komunikacinį kontekstą. Ir šitoje vietoje <...> tai yra sistemingas kartojimas. Tai yra grįžimas, tai nebuvo koks vienas paskelbimas.
Gal čia galėtum sakyti feisbukas – mano tariama privati erdvė ir daugiau to neplėtoju, bet po to dar keletą kartų tas pasirodė primenant ir maždaug rašant viename iš savo postų, su kuriais man teko susipažinti, kad, štai, ar aš nesakiau, kad dabar visas pasaulis atsisuks prieš žydus ir vėl <...> paspirgino žydus – savotiškai lyg palaikomas šitas nusistatymas“, – komentavo L. Venclauskas.
Jis teigė, kad antisemitinė retorika jau seniai yra „pigaus populizmo politinės retorikos dalis“.
„Jeigu nori pritraukti auditorijos dėmesį, antisemitinius, antižydiškus teiginius gali pasitelkti ir sulauksi tam tikrų palaikytojų“, – paminėjo istorikas.
Posėdyje kalbėjusi politologė Rima Urbonaitė priminė, jog Politikų elgesio kodekse yra įtvirtinti teisingumo, padorumo, nešališkumo ir kiti principai.
„Svarbu, kad elgesys nekenktų ir institucijos, kurioje politikas eina pareigas, reputacijai ir autoritetui“, – pridūrė ji.
Taigi, pasak R. Urbonaitės, Seimo narys turi išskirtinį statusą, o iš to esą išplaukia ir atsakomybės.
„Atsakomybė kiekvieno Seimo nario, neišskiriant nė vieno, yra tikrai, manau, kad gerokai daugiau nei dabar apskritai neretai Seimo nariai linkę sau taikyti <...>. Man atrodo, kad kartais yra tam tikras nebaudžiamumo jausmas – tiesiog tu žinai, kad tave labai sunku priversti prisiimti atsakomybę. Aš matau politikus, kurių, pavyzdžiui, pasisakymus, kaip pažeidusius Politikų elgesio kodeksą, pripažįsta ir Seimo Etikos komisija, rekomenduoja paneigti informaciją, atsiprašyti, bet politikai nereaguoja niekaip, piliečiams dažnai vienintelė galimybė eiti iki teismo“, – komentavo politologė.
Jos vertinimu, R. Žemaitaitis, pasisakydamas apie žydus, juos stereotipizuoja, kartoja tuos pačius naratyvus, nurodo priešą, naudoja paraleles, klijuoja etiketes, viską supaprastina, dalį informacijos nutyli, nenurodo šaltinių, daro blizgius apibendrinimus. Ir visa tai, pasak politologės, atitinka propagandos principus.
„Bent jau aš visas tas [propagandos] technikas, kurios yra įvardytos teorijoje, galiu atpažinti“, – teigė R. Urbonaitė ir pažymėjo R. Žemaitaičio retorikoje matanti lietuvių nuteikinėjimą prieš žydus.
Suburta specialioji komisija išvadą dėl to, ar yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų, Seimui turi pateikti iki lapkričio 6 dienos.
Pats R. Žemaitaitis jokių paaiškinimų dėl savo retorikos specialiajai komisijai iki šiol nepateikė, politikas nereaguoja į kvietimus dalyvauti posėdžiuose. Komisija išvadą žada parengti be to.
Apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų inicijavo valdančiųjų frakcijų atstovai.
Anksčiau mažesnės apimties specialioji komisija nutarė, kad yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų, tačiau komisijos darbą (po to kai politikas „Hamas“ atakos kontekste išstojo su naujais pareiškimais) buvo nuspręsta pratęsti. Komisijos sudėtį papildė ir trys opozicinių frakcijų atstovai.
Tiesa, specialioji komisija išsiaiškino, kad dabar nebegali formuoti naujų kaltinimų R. Žemaitaičiui ar remtis jo naujais pasisakymais kaip pagrindu pradėti apkaltą negali, tiesa, gali įtraukti juos į argumentacijos dalį.
Pats R. Žemaitaitis anksčiau teigė nesutinkantis, kad jo pareiškimai – antisemitiniai ir aiškino, jog džiaugiasi apkaltos iniciatyva: „Labai džiaugiuosi, dar, matyt, bus proga reitingus pasikelt kokiais 10 proc.“
Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.
