Su tokia situacija susidūrė skaitytojo Antano (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) tėtis.

„Mano tėvas, 2003 m. patyręs traumą darbe dėl darbdavio kaltės, gauna netekto darbingumo pensiją (kaip buvo už I invalidumo grupę) ir periodinę netekto darbingumo darbe išmoką (kaip 102 Eur pašalpa iki sumažinimo). Nuo šių metų netekto darbingumo pensija buvo pakelta 20 Eur, bet tiek pat nurėžta netekto darbingumo darbe išmoka.

Kreipiausi į ministeriją, atsakingi tarnautojai peržiūrėję mano tėvo išmokas, paaiškino, kad jis gaus mažesnę periodinę netekto darbingumo darbe išmoką, kadangi suėjus pensiniam amžiui (tėvui dabar 68 m.) pasirinko ne senatvės pensiją o netekto darbingumo pensiją. Ir taip bus ateityje, kada kels invalidumo pensiją, tiek pat atims iš netekto darbingumo išmokos. Absurdas“, – stebėjosi Antanas.

Jo teigimu, tėtis susižalojo darbe atlikdamas darbdavio pavestą darbą, būdamas darbingas ir turėdamas 54 metus. Dėl to jis fiziškai negalėjo uždirbti tokios senatvės pensijos, kokią būtų uždirbęs, jei ne trauma darbe:

„Taigi, teko pasirinkti netekto darbingumo pensiją – ji kiek didesnė. Jeigu būtų pasirinkęs senatvės pensiją, būtų nemažinę tos periodinės išmokos. Valdžia pamiršta labiausiai pažeidžiamus ir taupo sau jų sąskaita“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas informavo, kad 2016 m. priimti su Socialiniu modeliu susiję įstatymai, kuriuose buvo įvertintos mokslininkų bei Valstybės kontrolės rekomendacijos.

„Priimtame Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad nuo 2017 m. asmenims dėl to paties draudžiamojo įvykio (kuris įtakoja ir netekto darbingumo pensijos, ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos atsiradimą) bus mokama tik netekto darbingumo socialinio draudimo pensija (jei ši bus didesnė nei periodinė kompensacija).

Jei periodinė kompensacija būtų didesnė nei socialinio draudimo pensija, tai būtų mokama viso dydžio pensija ir skirtumas tarp periodinės kompensacijos ir paskirtosios pensijos.

Pagal iki 2017 m. galiojusią tvarką asmenims buvo mokama tiek netekto darbingumo pensija, tiek viso dydžio periodinė kompensacija“, – paaiškino vedėjas.

Jo teigimu, siekiant išlaikyti maksimaliai vienodas išmokų mokėjimo sąlygas tiek esamiems išmokų gavėjams, tiek ir naujai atsirandantiems išmokų gavėjams, Seimas nustatė pereinamąsias nuostatas.

Pagal jas iki 2017 m. dvi išmokas (pensiją ir periodinę kompensaciją) gavusiems gavėjams, apskaičiuojamas bendras šių išmokų dydis, buvęs 2016 m. gruodžio mėnesį.

„Šio dydžio bendra pensijos ir periodinės kompensacijos suma bus mokama tol, kol netekto darbingumo socialinio draudimo pensija pradės viršyti bendrą abiejų išmokų sumą.

Palaipsniui didėjant socialinio draudimo pensijai, atitinkamai tokiu pat dydžiu mažinamas periodinės išmokos dydis. Kai pensija taps didesne už dviejų išmokų, nustatytų 2016 m. gruodžio mėnesį, sumą, bus moka tik netekto darbingumo socialinio draudimo pensija.

Dviejų išmokų suma nustatyta tam, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nebūtų vienkartiniu sprendimu panaikintas už netekto darbingumo pensiją mažesnių periodinių kompensacijų mokėjimas“, – komentavo V. Kalinauskas.

Neseniai paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą atkreiptas dėmesys į prastą neįgaliųjų padėtį mūsų šalyje.

Anot ataskaitos, neįgaliųjų dalis, kurie susiduria su skurdo rizika Lietuvoje yra tarp didžiausių visoje ES. Skirtumas tarp negalių neturinčių ir neįgaliųjų yra didžiausias visoje ES.

Skurdo arba socialinės atskirties lygis yra ypatingai aukštas tarp negalią turinčių darbingo amžiaus asmenų. Didelis skurdas tarp neįgalių asmenų susijęs su menka jų integracija į darbo rinką ir prasta jų socialine apsauga.

Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 273,8 Eur, invalidumo pensija – 237,4 Eur, netekto darbingumo pensija – 188,5 Eur.

Senatvės pensijos mokamos 593 tūkst. asmenų, netekto darbingumo – 145,2 tūkst., o invalidumo – 56,1 tūkst.