Profesorius pastebi, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingai – kaip niekada aukšti. Tai, politologo manymu, pavojinga ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.
A. Kulakauskas dabartinę situaciją lygina su sovietmečiu. Tiesa, dabar emocijos, istoriko manymu, nesuvaidintos.
„Visuomenė ar didžioji visuomenės dalis isteriškai palaiko politiką ir vadą. Nori nenori, tai nebus falsifikavimas, V. Putino reitingai yra aukščiausi per visą jo 14-os metų buvimo valdžioje, viename ar kitame vaidmenyje, istoriją. Šiandien tai, ką daro Rusija, sulaukia visuotinio palaikymo. Taip nedažnai būna. Sovietiniais laikais, kaip čia pasakius, vaizduodavo palaikymą, bet to palaikymo tiek ir tebuvo. Buvo tik imitacinis palaikymas“, - VDU surengtoje paskaitoje apie padėtį Kryme kalbėjo A. Kulakauskas.
„Yra didžiulis rusų visuomenės entuziazmas, ir jis pasauliui, taip pat ir mums, yra pavojingas, nes tai terpė, duodanti valdžiai ir V. Putinui galimybę veikti. Tikriausiai tas procentas nėra toks, kaip sako, bet faktas, kad jis didelis. Todėl Krymas turi tam tikrų panašumų su Austrijos anšliusu ar Klaipėdos kraštu. A. Hitlerio laikais surengus referendumą Klaipėdos krašte, kad ir atsiuntus tarptautinius stebėtojus, greičiausiai būtų nubalsuota už prisijungimą prie Hitlerio Vokietijos, o ne pasilikimą prie Lietuvos“, - sako A. Kulakauskas.
„Buvo pasakyta: „Rusija, be Ukrainos, nustoja būti Europos ir Eurazijos didvalstybe“. Didvalstybė, kaip čia pasakius, korektiškesnis imperijos pavadinimas, jei imperijai suteikiamas negatyvus vaidmuo. Tai, ko gero, akivaizdus dalykas. Rusijai, kad būtų dominuojanti imperija Europoje, reikia ne tik Ukrainos, bet ir Balkanų. Balkanai yra minkštoji Europos papilvė, o Ukraina yra minkštoji Rusijos papilvė. Savaime suprantama, Rusija nenori būti viena iš keturių JAV jaunesniųjų partnerių, o nori būti savarankišku pasaulio geopolitiniu centru, bet apsiribojančiu tam tikroje erdvėje“, - įsitikinęs A. Kulakauskas.
